RUGSĖJIS

Senieji mėnesio pavadinimai - Rudenio, Vėsulinis, Paukštlėkis, Šilų, Rujos, Strazdinis, Rudugys, Viržių, Sėjos, Veselinis, Vesulis.

MOKSLO IR ŽINIŲ DIENA (rugsėjo 1 d.). Kalendorinė rudens pradžia; Lietuvoje pradedami nauji mokslo metai.

DIEVO MOTINOS GIMIMAS (rugsėjo 8 d.). Lotynų Bažnyčioje šią iškilmę VII a. pabaigoje įvedė popiežius Sergijus I. Remdamiesi krikščionybės tradicija ir senovės žydų apokrifiniais raštais žinome, kad Švč. Mergelės Marijos tėvai buvo Joakimas ir Ona. Lietuvoje, Šiluvoje kasmet visą savaitę vykstantys didieji Šiluvos Dievo Motinos atlaidai (rugsėjo 8-15 dienomis) švenčiami jau apie 500 metų. Švč. Mergelė Marija apsireiškė piemenėliams laukuose prie Šiluvos apie 1612 m. Apsireiškimas Šiluvoje laikomas pirmuoju Marijos pasirodymu Europoje ir vienu iš penkių Bažnyčios pripažįstamų apsireiškimų. Liaudyje Mergelės Marijos gimimo iškilmė dar vadinama Šilinė, Šilinės, Sėmenė, Ažpažia, Ažpažėlė, Bočinė.
Šilinė - Deimanto Braziulio ir r.b.
Senieji šios šventės papročiai susiję su rudenine sėja.

MERGELĖS MARIJOS VARDADIENIS (rugsėjo 12 d.). Vardo Marija kilmė nėra visiškai aiški. Hebrajiškai vardas Mirjam, kuris kildinamas iš egiptietiškos šaknies (mry) reiškia Dievo palaimintąją, Dievą mylinčią ir Dievo numylėtinę. Kiti tyrinėtojai teigia, kad šis vardas kilęs iš hebrajų k. žodžio, reiškiančio 'trokštamas vaikas', mat Marijos tėvai, Joakimas ir Ona, pagyvenę žmonės, ilgai buvo bevaikiai. Kiti sako, kad tai hebrajiškas žodis, reiškiąs 'atkaklioji'.  Dar kiti senovės kalbų žinovai teigia, jog Marijos vardas gali reikšti jūrų šviesą (liet. marios?), valdovę ir t.t. Dar plg. su žodžiais mara, mirtis, marti, Morė, lat. Mara, materija, moteris. Kad ir kokios semantikos paslaptys šį seną žodį gaubtų, tai pats populiariausias moters vardas pasaulyje.

ŠVENTOJO KRYŽIAUS IŠAUKŠTINIMAS arba Kryžiai (rugsėjo 14 d.). Kryžius yra skausmo, vilties ir pergalės džiaugsmo simbolis. Juo pradedama ir baigiama kiekviena malda. Lietuviai nuo senovės kryžius statė prie savo sodybų, pakelėse, kryžkelėse, kapinėse. Garsėjame Kryžių kalnu, kuris yra vienintelis toks paminklas pasaulyje. Katalikų Bažnyčioje autentiško kryžiaus, ant kurio prikaltas mirė Jėzus Kristus, pagerbtuvės žinomos nuo 335 m.; liturginė Švento Kryžiaus Išaukštinimo šventė įvesta VII amžiuje. Šią dieną Lietuvoje nuo seno žmonės rinkdavosi melstis prie kapinaičių ar pakelės kryžių, kad Dievas laimintų namus, gyvulius, derlių.
O štai senovės Egipte rugsėjo 14-ąją, t. y. dieną, kada iki Saulės Metų pabaigos lieka lygiai 100 dienų, buvo švenčiama Tamsiosios Šviesos šventė. Visą naktį priešais mirusių artimųjų antkapius bei mirties dievo atvaizdus degdavo ugnis, būdavo aukojama (panašu į mūsų Vėlines, tik jos švenčiamos vėliau - iki metų pabaigos likus 50 dienų).
Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventės istorija
Apie Kryžių ir jo išaukštinimą - Vinco Kolyčiaus.
Kryžiaus išaukštinimas - asmeniškai - Renatos Vanagaitės.

ŠVENTASIS MATAS (rugsėjo 21 d.) - Jėzaus apaštalas ir Evangelijos autorius, dar vadinamas ir Leviu. Ši diena - jau tikro rudens šventė, derliaus valymo darbų pabaiga; sakyta: „Po švento Mataušo ir žemė ataušo“ ir pan. Šią dieną kaimynai ir giminės rinkdavosi paragauti naujo derliaus miežių alaus, padėkoti už derlių, tad šventė dar vadinta Ragautuvės, Koštuvės, Sambariai arba Alutinis. 
Alutinio papročiai
Matas - muitininkas ir evangelistas - Vinco Kolyčiaus.
Mato pašaukimas - Mindaugo Malinausko.

RUDENS LYGIADIENIS (rugsėjo 22 d.) arba Lygė - naktis vėl susilygina su diena, metų Ratu leidžiamės žemyn. Tai astronominė rudens pradžia. Iš tikrųjų tamsusis paros laikas prilygsta šviesiajam kiek vėliau, rugsėjo 25-26 d.; mat  šviesos spinduliai, eidami pro Žemės atmosferą tarsi pro kokį lęšį, lūžta ir šiek tiek pailgina šviesiąją paros dalį. Apie lygiadienį gamtoje vyksta ir daugiau svarbių pokyčių: smarkiai atvėsta ežerų vanduo, ištinka pirmosios gilios šalnos, baigiasi masinis paukščių traukimas į pietus, miške prasideda kanopinių žvėrių vestuvės - ruja. 
Nuo 2000 m. tai ir Baltų vienybės diena (1236 m. rugsėjo 22 d. susivienijusios baltų gentys pasiekė triuškinančią pergalę prieš Kalavijuočių ordiną Saulės mūšyje).
Tikėtina, kad senoviniai rudens lygiadienio šventimo papročiai krikščionybės laikais yra išsisklaidę į šv. Mato dieną (rudens Sambariai, padėka dievams už derlių, aukojimai) ir į Mykolines (duoklės valdovams ir dievams, Patalkių vaišės, orų spėjimai, būsimų piršlybų burtai).

ŠVENTIEJI ARKANGELAI MYKOLAS, GABRIELIS IR RAPOLAS  (rugsėjo 29 d.). Liaudyje tai  Mykolinės - minimas Mykolas arkangelas, Dievo pasiuntinys ir visų angelų galingiausias kovoje su Liuciferio piktosiomis dvasiomis.
Mykolas, Gabrielis ir Rapolas Šventajame Rašte - Vinco Kolyčiaus.
Apie arkangelus išsamiau - Renatos Vanagaitės.
Nematoma tikrovė
Apie angelus - ir linksmai, ir rimtai - Holger Lahayne.
Liaudyje ši data susijusi su bulviakasio pabaiga (dažniausiai kviečiama talka), derliumi, pabaigtuvių vaišėmis ir „auksiniu rudeniu“ (klevai „suliepsnoja“ po pirmųjų rimtų šalnų) arba „bobų vasara“ (kitados per šias paskutines šiltesnes ir saulėtas dienas buvo pagerbiamos ir apdovanojamos „bobutės“ - kaimo gimdyvių pribuvėjos). Mykolinės - tai ir visų kitų metinių duoklių atidavimo terminas, ir kaimo vaikų mokslo metų pradžia-pabaiga. Senovėje ši diena dar vadinta  Dagos šventė, Dagotuvės. Žodis „daga“ reiškia brandą ir derlių, taip pat sudygusius žiemkenčių daigus; „Kokia vaga, tokia ir daga“'. 
Dagotuvių papročiai

Apie kalendorių