Šventasis Matas

Norint pradėti naują verslą arba formuoti naują administraciją, paprastai pasirenkami  labiausiai išsilavinę, gabūs žmonės. Jėzus taip nedarė. Jis susirado savo apaštalus žvejų laiveliuose, maištininkų minioje, gatvėse ir net muitinėse. Kaip pastaruoju atveju Matas.
Tai, kad Jėzus pasirinko Matą, žmones stebino. Izraelyje muitininkai nebuvo žydų gerbiami, nei žvelgiant iš politinės, nei  socialinės, nei iš dvasinės perspektyvos. Jie buvo niekinami, nes dirbo Romos imperijai ir dažniausiai kraudavo sau turtą imdami mokesčius didesnius, nei nustatyta. Staigus Mato pasikeitimas iš mokesčių rinkėjų į uolų mokinį ir evangelistą galėjo sujaudinti kiekvieną jį pažinojusįjį. Kokia prasmė mesti pelningą darbą? Matas tikriausiai jau buvo girdėjęs apie Jėzų. Jo apsisprendimas viską palikti mums kai ką sako. Kodėl Jėzus jį pakvietė?  Jėzus pažvelgė į Mato širdį, kur išvydo gilų Dievo troškimą bei gebėjimą įvertinti dangiškąjį lobį. Ką Matas prarado ir ką atrado?  Prarado pelningą darbą, geras pajamas, o atrado naują gyvenimą, atrado ramybę. Tapo  didžiulio turto paveldėtoju. /.../
Matas paliko savo staliuką, žvejai paliko savo tinklus ir sekė  Jėzų.  Dauguma mūsų irgi esame pasiryžę sekti Jėzų, tačiau iš paskos dar vis tempiame savo „tinklus”. Tie  tinklai yra viskas, kas dar mums kliudo labiau priartėti prie Jėzaus. Tai nereiškia, kad reikia mesti savo darbą arba palikti šeimą. Jėzus tikrai to nenori, bet Jis nori visiško atsidavimo, nori mūsų širdies, nori tapti mūsų gyvenimo centru.

Vincas Kolyčius, Bernardinai.lt, 2005