Arkangelai

Dieve, pradžioje sutvėrei du objektus:
Vienas visai artimas Tau (angelai),
 kitas artimas niekui (medžiaga).
Vienas neturi nieko viršesnio už Tave,
O kitas nieko po savęs, o tik nieką.
Šv. Augustinas

„Dievas mus myli“, - taip raudona kreidele užrašyta Salantų Gaidžio koplytėlės  buvusio altoriaus sienoje. Paprasta ir tikra. Vienas iš šios tikrovės patvirtinimų - Arkangelų sukūrimo idėja. Nes visi sparnuotieji Dievo Namų sutvėrimai, ypač Angelai Sargai bei Arkangelai,- mūsų labui. Viešpaties malonių teikėjai. Kiekvienas iš jų turi savo misiją. Vienas - gydytojas (Rafaelis), kitas - gailestingumo kurstytojas (Varachielis). Rodos, Dievui buvo negana savęs. Ar, kaip sykį nusprendė krikščioniškas jaunimas, - „pats vienas be archangelų  nesusitvarkytų“... Matyt, Aukščiausiajam norėjosi, kad kažkas dar ir iš pašonės skatintų, kurstytų meilės žmogui liepsnas. Meilės, stiprios kaip besiplečianti visata. Ir konkrečios kaip kojų plovimas mokytiniams.
Šie angelai (kaip rašoma „Angelų“ mašinraščio knygelėje) sujungia visas kitų angelų ypatybes - serafimų meilę, galybių jėgą, todėl vadinami arkangelais. Jei ne didysis nuopuolis, jų turėtume ne septynis, o dvylika. Kaip toj pasakoj - dvylika brolių, juodvarniais po pasaulį lakstančių ir grįžtančių saulei leidžiantis į dausas.
Koks mūsų, žemės pakeleivių, kaip sakė J. Baltrušaitis, santykis su šiomis sparnuotomis asmenybėmis? Juolab kad literatūros lietuvių kalba daug nerasi, - kelios pogrindyje spausdintos knygelės, brošiūrėles. O ir liaudies pamaldumą berods turi tik trys: Mykolas, nes kas daugiau gins nuo žabangų? Rapolas, kaip sergėtojas kelionėje, ir Gabrielis, -  „Viešpaties angelo“ maldos herojus. Kiti šio choro angelai tartum apgaubti paslapties skraiste. Jų vardai taip ir liko neišverstoje į lietuvių kalbą vienoje Senojo Testamento knygoje. Tačiau smalsumui ribų nėra. Nenurimsim, kol neišsiaiškinsime, nesusipažinsime. Tobijui Rapolas sakė: aš esu vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti Viešpaties šlovės akivaizdoje (Tob 12,15). Apreiškimo knygoje minimos septynios dvasios, stovinčios priešais sostą (Apr 1, 4). Pravoslavų liturgija  mini Mykolą ir jo choro septynis angelus, iš viso - aštuonis. Ne iš piršto laužtas ir šis skaičius. Apreiškime Jonui rašoma apie galingą angelą, kuris sušaukė septynis griaustinius (Apr 10, 1-4), o Senajame Testamente, - trečiojoje Ezdro (lietuviškojo vertimo nėra) knygoje, suminėti visų aštuonių (išskyrus Mykolą, Gabrielių ir Rapolą, kurie jau pristatyti kitose šventraščio puslapiuose) vardai ir misijos, kurių bendras vardiklis - siekimas grąžinti žmoniją į rojaus būseną.
Ir vis dėl to kas gi tie angelai? Dievo paslaptys. Nematoma, mus ginanti tikrovė. Asmenybės, suskirstytos į chorų hierarchiją. Arkangelai, pagal mistikę Matildą (Friederich von Lama. Chicago, 1950), yra siunčiami sustiprinti kankinių, padėti tiems, kurie dėl Dievo kenčia persekiojimus, tačiau žmonės lieka nedėkingi, pamiršta, iš kur gauna nuraminimo ir jėgos.
Katalikų Bažnyčios liturginis kalendorius arkangelus Mykolą, Gabrielių ir Rapolą mini rugsėjo 29 dieną. Pravoslavų senajame kalendoriuje jų šventė yra spalio 8-oji. Taip pat pravoslavų liturginėje savaitėje pirmadienis yra pašvęstas visiems angelams, - tarp jų ir arkangelams. Tądien Dievui dėkojama už jų teikiamas Dievo malones. Už įkvėpimus. Paskatinimus.

Septynių arkangelų vardai pabirę įvairiose Šv. Rašto vietose: Mykolas minimas Danieliaus, Jozuės apreiškimo knygoje, Rafaelis - Tobijo, likusieji – trečiojoje Ezdro knygoje. Visų jų vardai turi priesagą - el-,  kuri senovės aramėjų kalboje artima reikšmei Dievas. Taip arkangelai įkūnija Dievo savybes. Beje, senoje brošiūrėlėje („Angelai prieš Viešpaties Dievo sostą“) jų vardai netikslūs: Salafielis tapo Sealtieliu, Jehudielis - Jemedieliu. Mykolas ir Rapolas-  sulietuvinti bei liaudies pamaldume jau įsišakniję vardai. Šventajame Rašte minimi tokie archangelų vardai:

Michaelis
(Mykolas). Mi- cha- El. Kas kaip Dievas? Toks jo mūšio šūkis. O atsako jam iš padugnių: „Mes kaip Dievas“. Ši kova jau kartą laimėta. Tačiau dabar - antrasis turas. Su Adomo rūšimi. Ir čia be Mykolo ir jo pavaldinių neišsiversime. Mykolas yra Archistrategas, aukščiausias karininkas, Dievui ištikimų angelų karvedys, - kaip rašoma „Ikonografijos skriptuose I“ (Kretinga, 2001). Ikonografijoje vaizduojamas su skydu ir kardu arba laikantis žemės rutulį ir ietį, nes jis užkariauja pasaulį Kristui. Kovoja su Puikybės demonu. Globoja Bažnyčią. Pasak Grigaliaus Didžiojo, jei kas didžio įvyksta Bažnyčioje, tai šv. Mykolas dalyvauja. Vienoje Pietų Vokietijos bažnyčioje yra paveikslas, kur pavaizduota, jog šėtonas bando įlipti į sakyklą, bet šv. Mykolas jį nustumia. Šis arkangelas svarbus kiekvienam žmogui, nes pasakojama, jog sykį šv. Jonui Vianėjui pasirodęs piktasis rodė į šv. Mykolo paveikslą ir su pagieža tarė: „Jei šito nebūtų, aš seniai būčiau tave sumalęs“. Jis taip pat - ligonių patepimo ir mirštančiųjų sargas. Tikima, jog Mykolas lydi mirusiųjų vėles bei gina jas nuo tamsos jėgų. Todėl būtent Jam slavų kraštuose pašvęstos daugelio kapinių cerkvės.
Arkangelai Mykolas ir Gabrielius dažnai ikonostasuose vaizduojami abiejose Dievo Gimdytojos ikonos pusėse. Žinoma, jog senovės lietuviai taip pat praktikavę savaitės dienų globėjų šventimą. Tarp tų globėjų buvęs ir arkangelas Mykolas, kurį minėdavo pirmadieniais.

Gabrielis –
Dievo jėga, tvirtybė. Dievo visagalybės skelbėjas, tarnas, pasiuntinys (Apd 8, 26; Lk 1, 26). Taip pat jis - Eucharistijos globėjas. Kovoja su godumo ir gobšumo demonu. Veda į dosnumą. Taip pat yra kontempliatyviosios maldos globėjas. Ikonografijoje vaizduojamas su lelija rankose. Dėvintis raudoną tuniką. Raudona spalva ikonografijoje – tai gyvybės, karaliavimo ir dieviškumo spalva. Gabri – El - parodantis Dievo jėgą. Apsisiautęs mėlyna mantija. Mėlyna - tai žmonijos, žmogiškumo spalva (nes apreiškė Dievo gimimą žmogumi).

Rafaelis
-  Dievo medicina. Žmogaus negalių gydytojas (Tob 3,17; 12, 15). Apsireiškimuose Matildai (Chicago, 1950)  jis sako: „Auštant nunešiu tavo maldas prie Dievo sosto“. Rafaelis yra gydytojų, keleivių, jaunimo, šeimų bei kunigų globėjas. Meilės, paguodos angelas, padėjėjas varge. Sutvirtinimo sakramento globėjas, nes yra Šv. Dvasios tarnas. Ikonose jį pamatysime rankose laikantį gydančių aliejų skrynutę ir teptuką. Dėvi žalią tuniką. Žalia spalva ikonografijoje - atsinaujinimo, atnaujinto gyvenimo spalva. Iš Tobijo knygos sužinome, kad jis atnaujino Tobito gyvenimą, grąžindamas jam regėjimą ir išlaisvindamas jo sūnaus sužadėtinę iš nelabojo valdžios. Rafaelis kovoja su paleistuvystės demonu.

Urielis
– Dievo ugnis, šviesa. Apšviečia žmonių protus, kad geriau pažintų Dievą. Kursto Dievo ugnį žmonių širdyse (3 Ezd. 5,20). „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies“ (Lk 12, 49). Jau IV šimtmetyje Urielis minimas kankinių aktuose. Ikonose vaizduojamas kairėje rankoje laikantis fakelą, dešinėje - kardą. Vilki, kaip ir Gabrielis,- raudona tunika ir mėlyna mantija. Kovoja su pykčio ir nekantrumo demonu. Veda į romumą, kantrybę, meilę.

Salafielis
- Dievo malda. Arkangelas, pabudinantis maldai (3 Ezd 5, 16). Veda žmones į maldą ir pats už juos meldžiasi. Ikonografijoje vaizduojamas sukryžiavęs rankas. Dėvi rausvą tuniką, geltoną mantiją (geltona  spalva ikonografijoje reiškia tiesą, kuri šviečia). Tiesa yra tai, jog žmogus sukurtas draugystei su Dievu - maldai. Tuniką per dešinį petį juosia aukso klausas (aukso spalva - tai Dievo šviesa, kurioje dažnai viskas panyra). Ikoną su šiuo arkangelu (kaip ir kitų archangelų ikonas) dengia aukso fonas. Salafielis tartum yra visas paniręs auksinėje  Dievo maldoje. Šis arkangelas kovoja su girtavimo ir nenuosaikumo demonu.

Jehudielis
- Dievo šlovė. Stiprina besistengiančius dėl Dievo garbės, plečiančius Dievo karalystę. Ikonografijoje vaizduojamas su aukso karūna, papuošta rubinais ir safyrais vienoje rankoje ir skeptru - kitoje. Vilki raudona tunika ir mėlyna mantija. Kovoja su pavydo ir nedraugiškumo demonu. Skleidžia draugystę, kylančią iš Trejybės bendrystės ir skatina žmones dalytis meile.

Varachielis
– Dievo palaima, malonė. Dalijantis Dievo malones tiems, kurie daro gerus darbus, sužadinantis dėkingumą. Išprašantis iš Dievo žmonėms gailestingumą. Vaizduojamas su rožėmis rankose. Vilki raudona tunika, mėlyna mantija. Nuo peties nuleistas auksinis klausas. Kovoja su tingumo ir religinio abejingumo demonu.

Jeremielis
– pakėlimas Dievo link. Kartu tai – teisingumo saugotojas. „Atsakė man arkangelas Jeremielis: „Kai jūsų giminių kartų skaičius išsipildys, tada Visagalis pasvers svarstyklėse visą pasaulį“ (3 Ezd 4, 36). Ikonografijoje šis arkangelas vaizduojamas su svarstyklėmis rankose. Vilki geltona tunika, apsisiautęs žalia mantija. Kaip jau minėta, geltona spalva  reiškia tiesą, o žalia - atsinaujinimą. Prisiminkime, kaip Dievo teisingumas Nojaus laikais atnaujino pasaulį, skaudžiai, bet neišvengiamai jį apvalydamas.

Lieka vienas atviras klausimas - arkangelų skaičius. Septyni (be Jeremielio), ar Mykolas ir septyni (aštuoni). „Aš esu vienas iš septynių angelų, - tarė Rafaelis“. Tačiau prie kokio choro tada lipdysime Jeremielį? Deja, Biblija nėra informacijos tarnyba 118 ar matematikos uždavinyno atsakymų sąrašas, kad ir kaip kartais to norėtume. Dievas, esantis aukščiau visų skaičiavimų ir atsakymų, mūsų smalsumą palieka kryžkelėje ir skatina gyventi tuo, ką jau žinome. Atsakingai eiti žemės taku, lydimiems didžiųjų arkangelų.

Renata Vanagaitė SSC, Bernardinai.lt, 2005

Kitos rugsėjo šventės

Į puslapį VYDIJA