Arkangelai
Dieve,
pradžioje sutvėrei du objektus:
Vienas visai artimas Tau (angelai),
kitas artimas niekui (medžiaga).
Vienas neturi nieko viršesnio už Tave,
O kitas nieko po savęs, o tik nieką.
Šv. Augustinas
Dievas mus myli, - taip raudona
kreidele užrašyta Salantų Gaidžio koplytėlės
buvusio altoriaus sienoje. Paprasta ir tikra. Vienas iš šios
tikrovės patvirtinimų - Arkangelų sukūrimo idėja. Nes
visi sparnuotieji Dievo Namų sutvėrimai, ypač Angelai
Sargai bei Arkangelai,- mūsų labui. Viešpaties malonių
teikėjai. Kiekvienas iš jų turi savo misiją. Vienas -
gydytojas (Rafaelis), kitas - gailestingumo kurstytojas (Varachielis).
Rodos, Dievui buvo negana savęs. Ar, kaip sykį nusprendė
krikščioniškas jaunimas, - pats vienas be archangelų
nesusitvarkytų... Matyt, Aukščiausiajam norėjosi, kad
kažkas dar ir iš pašonės skatintų, kurstytų meilės žmogui
liepsnas. Meilės, stiprios kaip besiplečianti visata. Ir
konkrečios kaip kojų plovimas mokytiniams.
Šie angelai (kaip rašoma Angelų
mašinraščio knygelėje) sujungia visas kitų angelų
ypatybes - serafimų meilę, galybių jėgą, todėl vadinami
arkangelais. Jei ne didysis nuopuolis, jų turėtume ne
septynis, o dvylika. Kaip toj pasakoj - dvylika brolių,
juodvarniais po pasaulį lakstančių ir grįžtančių saulei
leidžiantis į dausas.
Koks mūsų, žemės
pakeleivių, kaip sakė J. Baltrušaitis,
santykis su šiomis sparnuotomis asmenybėmis? Juolab kad
literatūros lietuvių kalba daug nerasi, - kelios pogrindyje
spausdintos knygelės, brošiūrėles. O ir liaudies pamaldumą
berods turi tik trys: Mykolas, nes kas daugiau gins nuo žabangų?
Rapolas, kaip sergėtojas kelionėje, ir Gabrielis, -
Viešpaties angelo maldos herojus. Kiti šio choro
angelai tartum apgaubti paslapties skraiste. Jų vardai taip
ir liko neišverstoje į lietuvių kalbą vienoje Senojo
Testamento knygoje. Tačiau smalsumui ribų nėra. Nenurimsim,
kol neišsiaiškinsime, nesusipažinsime. Tobijui Rapolas sakė:
aš esu vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti
Viešpaties šlovės akivaizdoje (Tob 12,15). Apreiškimo
knygoje minimos septynios dvasios, stovinčios priešais sostą
(Apr 1, 4). Pravoslavų liturgija mini Mykolą ir jo
choro septynis angelus, iš viso - aštuonis. Ne iš piršto
laužtas ir šis skaičius. Apreiškime Jonui rašoma apie
galingą angelą, kuris sušaukė septynis griaustinius (Apr
10, 1-4), o Senajame Testamente, - trečiojoje Ezdro (lietuviškojo
vertimo nėra) knygoje, suminėti visų aštuonių (išskyrus
Mykolą, Gabrielių ir Rapolą, kurie jau pristatyti kitose šventraščio
puslapiuose) vardai ir misijos, kurių bendras vardiklis -
siekimas grąžinti žmoniją į rojaus būseną.
Ir vis dėl to kas gi tie angelai? Dievo
paslaptys. Nematoma, mus ginanti tikrovė. Asmenybės,
suskirstytos į chorų hierarchiją. Arkangelai, pagal mistikę Matildą (Friederich
von Lama. Chicago, 1950), yra siunčiami sustiprinti kankinių,
padėti tiems, kurie dėl Dievo kenčia persekiojimus, tačiau
žmonės lieka nedėkingi, pamiršta, iš kur gauna nuraminimo
ir jėgos.
Katalikų Bažnyčios liturginis
kalendorius arkangelus Mykolą, Gabrielių ir Rapolą mini
rugsėjo 29 dieną. Pravoslavų senajame kalendoriuje jų šventė
yra spalio 8-oji. Taip pat pravoslavų liturginėje savaitėje
pirmadienis yra pašvęstas visiems angelams, - tarp jų ir
arkangelams. Tądien Dievui dėkojama už
jų teikiamas Dievo malones. Už įkvėpimus.
Paskatinimus.
Septynių arkangelų vardai pabirę įvairiose
Šv. Rašto vietose: Mykolas minimas Danieliaus, Jozuės apreiškimo
knygoje, Rafaelis - Tobijo, likusieji trečiojoje Ezdro
knygoje. Visų jų vardai turi priesagą - el-,
kuri senovės aramėjų kalboje artima reikšmei Dievas.
Taip arkangelai įkūnija Dievo savybes. Beje, senoje brošiūrėlėje
(Angelai prieš Viešpaties Dievo sostą) jų vardai
netikslūs: Salafielis tapo Sealtieliu, Jehudielis -
Jemedieliu. Mykolas ir Rapolas- sulietuvinti bei
liaudies pamaldume jau įsišakniję vardai. Šventajame Rašte
minimi tokie archangelų vardai:
Michaelis
(Mykolas). Mi- cha- El. Kas
kaip Dievas? Toks jo mūšio šūkis. O atsako jam iš
padugnių: Mes kaip Dievas. Ši kova jau kartą laimėta.
Tačiau dabar - antrasis turas. Su Adomo rūšimi. Ir čia be
Mykolo ir jo pavaldinių neišsiversime. Mykolas yra Archistrategas, aukščiausias
karininkas, Dievui ištikimų angelų karvedys, - kaip rašoma
Ikonografijos skriptuose I (Kretinga, 2001). Ikonografijoje vaizduojamas su skydu ir
kardu arba laikantis žemės rutulį ir ietį, nes jis užkariauja
pasaulį Kristui. Kovoja su Puikybės demonu. Globoja Bažnyčią.
Pasak Grigaliaus Didžiojo, jei kas didžio įvyksta Bažnyčioje,
tai šv. Mykolas dalyvauja. Vienoje Pietų Vokietijos bažnyčioje
yra paveikslas, kur pavaizduota, jog šėtonas bando įlipti
į sakyklą, bet šv. Mykolas jį nustumia. Šis arkangelas svarbus kiekvienam žmogui,
nes pasakojama, jog sykį šv. Jonui Vianėjui pasirodęs
piktasis rodė į šv. Mykolo paveikslą ir su pagieža tarė:
Jei šito nebūtų, aš seniai būčiau tave sumalęs.
Jis taip pat - ligonių patepimo ir mirštančiųjų sargas.
Tikima, jog Mykolas lydi mirusiųjų vėles bei gina jas nuo
tamsos jėgų. Todėl būtent Jam slavų kraštuose pašvęstos
daugelio kapinių cerkvės.
Arkangelai Mykolas ir Gabrielius dažnai
ikonostasuose vaizduojami abiejose Dievo Gimdytojos ikonos pusėse.
Žinoma, jog senovės lietuviai taip pat praktikavę savaitės
dienų globėjų šventimą. Tarp tų globėjų buvęs ir
arkangelas Mykolas, kurį minėdavo pirmadieniais.
Gabrielis
Dievo jėga, tvirtybė. Dievo visagalybės skelbėjas,
tarnas, pasiuntinys (Apd 8, 26; Lk 1, 26). Taip pat jis - Eucharistijos globėjas.
Kovoja su godumo ir gobšumo demonu. Veda į dosnumą. Taip
pat yra kontempliatyviosios maldos globėjas. Ikonografijoje
vaizduojamas su lelija rankose. Dėvintis raudoną tuniką.
Raudona spalva ikonografijoje tai gyvybės, karaliavimo ir
dieviškumo spalva. Gabri El - parodantis Dievo jėgą.
Apsisiautęs mėlyna mantija. Mėlyna - tai žmonijos, žmogiškumo
spalva (nes apreiškė Dievo gimimą žmogumi).
Rafaelis
- Dievo medicina. Žmogaus negalių gydytojas (Tob
3,17; 12, 15). Apsireiškimuose Matildai (Chicago, 1950)
jis sako: Auštant nunešiu tavo maldas prie Dievo
sosto. Rafaelis yra gydytojų, keleivių, jaunimo, šeimų
bei kunigų globėjas. Meilės, paguodos angelas, padėjėjas
varge. Sutvirtinimo sakramento globėjas, nes yra Šv. Dvasios
tarnas. Ikonose jį pamatysime rankose laikantį gydančių
aliejų skrynutę ir teptuką. Dėvi žalią tuniką. Žalia
spalva ikonografijoje - atsinaujinimo, atnaujinto gyvenimo
spalva. Iš Tobijo knygos sužinome, kad jis atnaujino Tobito
gyvenimą, grąžindamas jam regėjimą ir išlaisvindamas jo
sūnaus sužadėtinę iš nelabojo valdžios. Rafaelis kovoja
su paleistuvystės demonu.
Urielis
Dievo ugnis, šviesa. Apšviečia žmonių protus, kad
geriau pažintų Dievą. Kursto Dievo ugnį žmonių širdyse
(3 Ezd. 5,20). Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies (Lk 12, 49). Jau IV šimtmetyje Urielis minimas kankinių
aktuose. Ikonose vaizduojamas kairėje rankoje laikantis fakelą,
dešinėje - kardą. Vilki, kaip ir Gabrielis,- raudona tunika
ir mėlyna mantija. Kovoja su pykčio ir nekantrumo demonu.
Veda į romumą, kantrybę, meilę.
Salafielis
- Dievo malda.
Arkangelas, pabudinantis maldai (3 Ezd 5, 16). Veda žmones į
maldą ir pats už juos meldžiasi. Ikonografijoje
vaizduojamas sukryžiavęs rankas. Dėvi rausvą tuniką,
geltoną mantiją (geltona spalva ikonografijoje reiškia
tiesą, kuri šviečia). Tiesa yra tai, jog žmogus sukurtas
draugystei su Dievu - maldai. Tuniką per dešinį petį
juosia aukso klausas (aukso spalva - tai Dievo šviesa,
kurioje dažnai viskas panyra). Ikoną su šiuo arkangelu
(kaip ir kitų archangelų ikonas) dengia aukso fonas.
Salafielis tartum yra visas paniręs auksinėje Dievo
maldoje. Šis arkangelas kovoja su girtavimo ir
nenuosaikumo demonu.
Jehudielis
- Dievo šlovė.
Stiprina besistengiančius dėl Dievo garbės, plečiančius
Dievo karalystę. Ikonografijoje vaizduojamas su aukso karūna,
papuošta rubinais ir safyrais vienoje rankoje ir skeptru -
kitoje. Vilki raudona tunika ir mėlyna mantija. Kovoja su pavydo ir nedraugiškumo
demonu. Skleidžia draugystę, kylančią iš Trejybės
bendrystės ir skatina žmones dalytis meile.
Varachielis
Dievo palaima, malonė. Dalijantis Dievo malones tiems,
kurie daro gerus darbus, sužadinantis dėkingumą. Išprašantis
iš Dievo žmonėms gailestingumą. Vaizduojamas su rožėmis
rankose. Vilki raudona tunika, mėlyna mantija. Nuo peties
nuleistas auksinis klausas. Kovoja su tingumo ir religinio
abejingumo demonu.
Jeremielis
pakėlimas Dievo link. Kartu tai teisingumo
saugotojas. Atsakė man arkangelas Jeremielis: Kai jūsų
giminių kartų skaičius išsipildys, tada Visagalis pasvers
svarstyklėse visą pasaulį (3 Ezd 4, 36). Ikonografijoje šis arkangelas
vaizduojamas su svarstyklėmis rankose. Vilki geltona tunika,
apsisiautęs žalia mantija. Kaip jau minėta, geltona spalva
reiškia tiesą, o žalia - atsinaujinimą. Prisiminkime, kaip
Dievo teisingumas Nojaus laikais atnaujino pasaulį, skaudžiai,
bet neišvengiamai jį apvalydamas.
Lieka vienas atviras klausimas -
arkangelų skaičius. Septyni (be Jeremielio), ar Mykolas ir
septyni (aštuoni). Aš esu vienas iš septynių angelų, -
tarė Rafaelis. Tačiau prie kokio choro tada lipdysime
Jeremielį? Deja, Biblija nėra informacijos tarnyba
118 ar matematikos uždavinyno atsakymų sąrašas, kad ir
kaip kartais to norėtume. Dievas, esantis aukščiau visų
skaičiavimų ir atsakymų, mūsų smalsumą palieka kryžkelėje
ir skatina gyventi tuo, ką jau žinome. Atsakingai eiti žemės
taku, lydimiems didžiųjų arkangelų.
Renata
Vanagaitė SSC,