Arkangelai - nematoma, mus ginanti tikrovė

 

Katalikų Bažnyčia arkangelus mini rugsėjo 29 dieną. Pravoslavų senajame kalendoriuje jų šventė yra spalio 8-oji. Taip pat pravoslavų liturginėje savaitėje pirmadienis yra pašvęstas visiems angelams. Tarp jų ir arkangelams.
Didžiausias „galvos skausmas“ ir „keisčiausias“ klausimas, neduodantis ramybės, yra arkangelų skaičius. Septyni (be Jeremielio), ar Michaelis ir septyni (aštuoni). „Aš esu vienas iš septynių angelų, - tarė Rafaelis“. Tačiau prie kokio choro tada tektų priskirti Jeremielį?
Septynių arkangelų vardai pabirę įvairiose Šv. Rašto vietose: Tobijui Rapolas sakė: Aš esu vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti Viešpaties šlovės akivaizdoje (Tob 12,15). Apreiškimo knygoje minimos septynios dvasios, stovinčios priešais sostą (Apr 1, 4). Pravoslavų liturgija  mini Mykolą ir jo choro septynis angelus, iš viso - aštuonis. Apreiškime Jonui rašoma apie galingą angelą, kuris sušaukė septynis griaustinius (Apr 10, 1-4), o Senajame Testamente, - trečiojoje Ezdro knygoje, suminėti visų aštuonių (išskyrus Mykolą, Gabrielių ir Rapolą, kurie jau pristatyti kituose šventraščio puslapiuose) vardai ir misijos, kurių bendras tikslas - siekimas grąžinti žmoniją į rojaus būseną. Visų jų vardai turi priesagą - el-,  kuri senovės aramėjų kalboje artima reikšmei Dievas. Taip arkangelai įkūnija Dievo savybes. Šie angelai sujungia visas kitų angelų ypatybes - serafimų meilę, galybių jėgą, todėl vadinami arkangelais. Jei ne didysis nuopuolis, jų turėtume dvylika.
Atsitiko taip, kad Jozuė, būdamas netoli Jericho, pakėlė akis ir pamatė priešais save stovintį vyrą su ištrauktu iš makšties kalaviju rankoje. Jozuė priėjo prie jo ir tarė: „Ar tu iš mūsiškių, ar iš priešų?“ Šis atsakė: ‚Nei vienas, nei kitas. Esu Viešpaties kariuomenės galva. Dabar aš atėjau!“ Jozuė parpuolė kniūbsčias ir, išreikšdamas pagarbą, tarė: „Ką mano viešpats įsako savo tarnui?“ Viešpaties kariuomenės galva atsakė Jozuei: „Nusiauk kojų apavą, nes vieta, kurioje stovi, šventa.“ Jozuė taip ir padarė. (Joz 5, 13-15)

Arkangelas (kol dar buvo arkangelas, o ne šėtonas) Liuciferis (šviesos nešėjas arba šviesiausioji žvaigždė) - buvo atsakingas už šviesos skleidimą, buvo gražiausias angelas iš visų, tačiau nenorėjo vykdyti angeliškų pareigų, todėl sukilo.
Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai. Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: „Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį. Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės ir nebijojo mirti. Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai!“. „Bet vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko. (Apr 12, 7-12a (12b)).

Michaelis (Mykolas) (jo vardas reiškia „toks kaip Dievas“) – likimo lėmėjas ir atliekantis apsaugines funkcijas. Jis yra Dievo valia, nes būtent jis yra Dievo valios vykdytojas, pats galingiausias iš visų, būtent jis kariavo ir vadovavo kovai su Liuciferiu ir išmetė ji bei jo pasekėjus iš Dangaus. „Kas kaip Dievas?“. Toks jo mūšio šūkis. O atsako jam iš padangių: „Mes kaip Dievas“. Mykolas yra Arkistrategas, aukščiausias karininkas, Dievui ištikimų angelų karvedys. Ikonografijoje vaizduojamas su skydu ir kardu arba laikantis žemės rutulį ir ietį, nes jis užkariauja pasaulį Kristui. Kovoja su Puikybės demonu. Globoja Bažnyčią. Pasak Grigaliaus Didžiojo, jei kas didžio įvyksta Bažnyčioje, tai Arkangelas Mykolas visada dalyvauja. Šis arkangelas svarbus kiekvienam žmogui, nes pasakojama, jog sykį Šv. Jonui Vianėjui pasirodęs piktasis rodė į Šv. Mykolo paveikslą ir su pagieža tarė: „Jei šito nebūtų, aš seniai būčiau tave sumalęs“. Jis taip pat yra ligonių patepimo ir mirštančiųjų sargas. Tikima, jog Mykolas lydi mirusiųjų vėles i dangų bei gina jas nuo tamsos jėgų. Todėl būtent jam slavų kraštuose pašvęstos daugelio kapinių cerkvės. Arkangelai Michaelis ir Gabrielis dažnai ikonose vaizduojami abiejose Dievo Gimdytojos ikonos pusėse. Žinoma, jog senovės lietuviai taip pat praktikavę savaitės dienų globėjų šventimą. Tarp tų globėjų buvęs ir arkangelas Mykolas, kurį minėdavo pirmadieniais.

Gabrielis (Gabrielius) (jo vardas reiškia „Dievas yra mano jėga“ arba „Dievo žmogus“). Jis yra prisikėlimas, liepsna, tyrumas, pusiausvyra. Jis yra Dievo žinios nešėjas, nes būtent jis pranešė Marijai, kad ji pagimdys kūdikį. Jis Dievo jėga ir tvirtybė. Dievo visagalybės skelbėjas, tarnas ir pasiuntinys (Apd 8, 26; Lk 1, 26). Taip pat jis - Eucharistijos globėjas. Kovoja su godumo ir gobšumo demonu. Veda į dosnumą. Taip pat yra kontempliatyviosios maldos globėjas. Ikonografijoje vaizduojamas su lelija rankose dėvintis raudoną tuniką. Raudona spalva ikonografijoje – tai gyvybės, karaliavimo ir dieviškumo spalva. Gabri – El - parodantis Dievo jėgą. Apsisiautęs mėlyna mantija. Mėlyna - tai žmonijos, žmogiškumo spalva (nes apreiškė Dievo gimimą žmogumi).

Rafaelis (Rapolas) (jo vardas reiškia „Dievas gydo“) - įpareigotas padėti žmonijai išmokti ne tik kūno, bet ir sielos gydymo meno. Jis yra Dievo medicina. Žmogaus negalių gydytojas (Tob 3,17; 12, 15). „Auštant nunešiu tavo maldas prie Dievo sosto“. Rafaelis yra gydytojų, keleivių, jaunimo, šeimų bei kunigų globėjas. Meilės, paguodos angelas, padėjėjas varge. Sutvirtinimo sakramento globėjas, nes yra Šv. Dvasios tarnas. Ikonose jį pamatysime rankose laikantį gydančių aliejų skrynutę ir teptuką. Dėvi žalią tuniką. Žalia spalva ikonografijoje - atsinaujinimo, atnaujinto gyvenimo spalva. Iš Tobijo knygos sužinome, kad jis atnaujino Tobijo gyvenimą, grąžindamas jam regėjimą ir išlaisvindamas jo sūnaus sužadėtinę iš nelabojo valdžios. Rafaelis kovoja su paleistuvystės demonu.

Urielis (jo vardas reiškia „Dievas yra mano šviesa“) - taika, pagalba, tarnavimas, tvarkos palaikytojas. Jis yra Dievo ugnis ir šviesa. Apšviečia žmonių protus, kad geriau pažintų Dievą. Kursto Dievo ugnį žmonių širdyse (3 Ezd 5, 20). „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies“ (Lk 12, 49). Jau IV šimtmetyje Urielis minimas kankinių aktuose. Ikonose vaizduojamas kairėje rankoje laikantis fakelą, dešinėje - kardą. Vilki, kaip ir Gabrielis raudona tunika ir mėlyna mantija. Kovoja su pykčio ir nekantrumo demonu. Veda į romumą, kantrybę, meilę.

Salafielis (jo vardas reiškia „Dievo malda“). Arkangelas, pabudinantis maldai (3 Ezd 5, 16). Veda žmones į maldą ir pats už juos meldžiasi. Ikonografijoje vaizduojamas sukryžiavęs rankas. Dėvi rausvą tuniką, geltoną mantiją (geltona  spalva ikonografijoje reiškia tiesą, kuri šviečia). Tuniką per dešinį petį juosia aukso klausas (aukso spalva - tai Dievo šviesa, kurioje dažnai viskas panyra). Ikoną su šiuo arkangelu (kaip ir kitų archangelų ikonas) dengia aukso fonas. Salafielis tartum yra visas paniręs auksinėje  Dievo maldoje. Šis arkangelas kovoja su girtavimo ir nenuosaikumo demonu.

Jehudielis (jo vardas reiškia „Dievo šlovė“). Stiprina besistengiančius dėl Dievo garbės, plečiančius Dievo karalystę. Ikonografijoje vaizduojamas su aukso karūna, papuošta rubinais ir safyrais vienoje rankoje ir skeptru - kitoje. Vilki raudoną tuniką ir mėlyną mantiją. Kovoja su pavydo ir nedraugiškumo demonu. Skleidžia draugystę, kylančią iš Trejybės bendrystės ir skatina žmones dalytis meile.

Varachielis (jo vardas reiškia „Dievo palaima, malonė“). Dalijantis Dievo malones tiems, kurie daro gerus darbus, sužadinantis dėkingumą. Išprašantis iš Dievo žmonėms gailestingumą. Vaizduojamas su rožėmis rankose. Vilki raudona tunika, mėlyna mantija. Nuo peties nuleistas auksinis klausas. Kovoja su tingumo ir religinio abejingumo demonu.

Jeremielis (jo vardas reiškia „pakėlimas Dievo link“). Teisingumo saugotojas. „Atsakė man arkangelas Jeremielis: „Kai jūsų giminių kartų skaičius išsipildys, tada Visagalis pasvers svarstyklėse visą pasaulį“ (3 Ezd 4, 36). Ikonografijoje šis arkangelas vaizduojamas su svarstyklėmis rankose. Vilki geltoną tuniką, apsisiautęs žalią mantiją. Kaip jau minėta, geltona spalva  reiškia tiesą, o žalia - atsinaujinimą. 

Ir vis dėl to kas gi tie arkangelai? Ir kam jie? Jie - Dievo paslaptys. Nematoma Dievo jėga. Nematoma mus ginanti tikrovė. Nematoma Dievo globa. Arkangelai yra siunčiami padėti tiems, kurie kenčia arba paklysta. Arkangelai yra ten, kur reikalinga jų pagalba. Pagalba tau ir man. Jie yra tiesa. Ir palydovai šiame nesuprantamame vingiuotame kelyje. Vieninteliai palydovai ir neklystantis draugai.

„Dieve, pradžioje sutvėrei du objektus: Vienas visai artimas Tau (angelai), kitas artimas niekui (medžiaga). Vienas neturi nieko viršesnio už Tave, O kitas nieko po savęs, o tik nieką“. Šv. Augustinas.

Parengė Juozapas Blažiūnas, Bernardinai.lt, 2008