Pradžioje buvo Žodis /.../
ir Žodis buvo Dievas.
                     (Jn 1, 1)

GIMTOJI KALBA - MANO SAVASTIS
 

... vietoj įvado į skiltį ...
   

...Esi Tu slavų ir germanų, ir judėjų,
Ir anglosaksų, ir lotynų skambesy.
Tu - pirmapradė, Tu - kalba nuo Dievo
Mūsų gimdytoja ir Motina esi.
Vienintelis nenukariautas kontinentas
Tavo karališkas vainikas - Lietuva.
Kiekvienas Žodis - meilė, ir kiekvienas šventas
Visam pasauliui šiandien liudija Tave.
Didžiuojuos aš, kad Lietuva užkimęs
Tariu lietuviškai pakrikštytus žodžius,
Kad mano paradoksalus likimas
Kaip du vandens lašai į Tavo panašus.
Tu - mano aukuras,
Tu - mano Kryžkalnis,
Tu - mano Vygė - sentėvių kapai.
Kalba gimtoji - kaip šaltinis trykštantis
Skaidrus ir tyras - ačiū Tau už tai.

                         Kęstutis Genys. Gimtoji kalba

Lietuviška savimonė Antano Maceinos filosofijoje - Aleksandro

Apie lietuvių kalbos paparčio žiedą - Algirdo ir Aleksandro

Balsės. Apie garso ir prasmės darną lietuvių senkalbėje - Algirdo, Aleksandro ir Rasos
Phonemes; Фонемы; Samogloski

Piktnaudžiavimas svetimžodžiais žlugdo gimtąją kalbą - Jono

Lingvistinė beprotybė ir šventoji kalba - Dainiaus

Neįkainojamas turtas - Dainiaus

Filosofija ir lietuvių kalba - Antano Maceinos

 Atšaukti valstybinę lietuvių kalbą? - Vydo

Viskas yra virsmas, mano juodvarniais lakstantysis brolau - Skirmanto

Tautinės garsuotės slenksčiai - Andriaus

Elnio devyniaragio mitas - Neringos

Tilstantys balsai - Raso