Rimgaudas Sinkus  

 II. Auksanija

Praeitame skyriuje („Vartai į šiaurę“) minėjome, jog miesto pavadinimas Aukso Lytus – Auksulys nudilo iki Azuly vardo. Dar kartą pažymėkime šią azijinę vardo auks transformavimosi į az kryptį: Aukso Lytus – Auksulys – Azuly. Į šitą etninę, vėliau tapusią geografine, priklausomybę reikia atsižvelgti, skaitant tiek mokslui plačiai žinomą „Eritrėjos jūros periplą“, tiek kitus išlikusius senųjų autorių raštus.
„Periplas“ yra kelionių jūra žinynas ir pasakoja apie plaukiojimo ir prekiavimo sąlygas šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje. Kodėl ši dalis buvo vadinama Eritrėjos jūra? Žodį Eritrėja išskaidykime nuoskalomis ir atstatykime fragmentus: Eritrėja – Erytrėja – Eryttriėja – E(smi) Ryt(inių) Tri(akų) Ėja – Esmi Rytinių Trakų Ėja. Pavadinimas pristato pats save, nurodydamas, jog jūros pakrantėmis ėjo (vaikščiojo) Rytinės Trakijos gyventojai, o vandenimis plaukiojo jų laivai. Įdomu, jog čia minima jūra. Vadinasi, Indijos vandenyno šiaurinėje dalyje „Laimingosios Arabijos“ ar kiek vėlesniais laikais galėjo būti sala, netgi dvi. Tai – pakankamai reali prielaida, nes senieji keliautojai mini tose vietose buvus apvalią Dylmuno salą. Pakartokime „Eritrėjos jūros periplo“ 15-16 skyrius ištisai:
„Jeigu, plaukiant iš Oponos, aplenkti statųjį (Indijos vandenyno) krantą, besitęsiantį toli į pietus, tai pirmi pasirodo Mažieji ir Didieji Azanijos Apokopai – šešių jūrinių perėjimų atstumu, tačiau jau į pietvakarius, po to Ėkvialas Didysis ir Ėkvialas Mažasis – kitiems šešiems jūriniams perėjimams, o už jo vienas prie kito Azanijos jūriniai perėjimai – pirmasis, taip vadinamas Sarapiono perėjimas, po to – Nykono perėjimas, po kurio (seka) daugybė upių ir paeiliui einantys uostai, atskirti vienas nuo kito po vieną perėjimą sausuma arba jūra; jų iš viso iki Piralajų salų ir taip vadinamo Kanalo yra septyni. Nuo jo, jeigu pasuktumėme kiek į pietus, po dviejų dienos ir dviejų naktinių jūrinių perėjimų (..?) kryptimi išnirs Menutesijos sala, nuo kranto esanti apie 300 stadijų … Nuo čia per du jūrinius perėjimus išilgai pakrantės yra paskutinė Azanijos turgavietė, vadinama Raptais...“.
Pavadinimai yra gerokai pasikeitę, tačiau ryškėja, jog visa šiaurinė Indijos vandenyno pakrantė, įskaitant Arabijos pusiasalį, buvo vadinama Azanijos, tiksliau, Auksanijos vardu. Manytina, jog kalbama apie Patvinimo laikus arba metus, kuomet Indo upės vandenys nebuvo prinešę tiek dumblo į savo žemupį ir Indijos vandenynas šiaurėje galėjo prasidėti, pavyzdžiui, nuo Mohendžo Daro. Žemėlapyje pasekime vietoves, apie kurias rašo „Periplo“ autorius, apčiuopdami senuosius pavadinimus naujuose rūbuose (jūrinis perėjimas – 111 km, sausumos perėjimas – 30 km, Erastofeno stadija – 445,2 m): „Jeigu, plaukiant iš Oponos (Aigonos Indijos pietuose), aplenkti statųjį (Gatijos) krantą, besitęsiantį toli į pietus, tai (po to) pirmi pasirodo Mažieji (Apokopai – Apatiniai Kopai, dabartiniai Suleimano kalnai) ir Didieji Auksanijos Apokopai (dabartiniai Kirtchoro kopai – kalnai) – šešių jūrinių perėjimų atstumu, tačiau jau į pietvakarius (Indo upės slėnis – po vandeniu), po to Atogrąžų Didysis (Chadžaro, 2151 m) ir Atogrąžų Mažasis (151 m) kalnai – kitiems šešiems jūriniams perėjimams, o už jo vienas prie kito (yra) Auksanijos jūriniai perėjimai – pirmasis, taip vadinamas Sarapiono (Sia (a)Raptiono – Arabiono) perėjimas, po to (seka) Nykono – Nyk(k)Ko(u)no – Kouno Ny(kščių) – perėjimas, po kuriuo daugybė upių ir paeiliui einantys uostai (dabartiniai Chaura, Irka, Achvaras, Sukra, Zindžibaras, Adenas, Turba), atskirti vienas nuo kito po vieną perėjimą sausuma arba jūra; jų iš viso iki Piralajų (dabartinė Kūrio sala) salų ir iki taip vadinamo Kanalo (sąsiauris į Raudonąją jūrą) yra septyni. Nuo jų, pasukus kiek į pietus, po dviejų dienos ir dviejų naktinių jūrinių perėjimų (...?) kryptimi išnirs Menutesijos (dabartinis Hafūno kyšulys) sala, nuo kranto esanti apie 300 stadijų … Nuo čia per du jūrinius perėjimus išilgai pakrantės yra paskutinė (likusi) Auksanijos turgavietė, vadinama Raptais (dviEiliais)...“
Aprašytą pakrantę galima identifikuoti pagal kranto pobūdį, perėjimų atstumus (žr. žemėlapį) ir pradinį bei galinį apibūdinimus. Kalnai anksčiau vadinti kopais (sulygink: kop’ti, kop’lyčia), Somalio kyšulys buvo vadinamas Nykščiu, o kouniai buvo to „nykščio“ gyventojai kounai. Istorikų teigimu, pavadinimas „raptai“ yra kilęs iš dvieile oda (raptum) dėl stiprumo susiūtų vietinių valtelių pavadinimo. Turgavietė, buvusi tokių dviem eilėm susiūtų valtelių naudojimo zonoje, vadinta Raptais. Vadinasi, tikrasis miesto Raptai pavadinimas gali būti suprastas kaip dabartinis (dvi)Eilio miesto vardas. Iš fragmento rapt – part matosi, jog etniniai raptai ir vėlesnės Partų karalystės įkūrėjai partai Kaspijos jūros pietų, pietryčių pakrantės plotuose buvo tie patys žmones. Beje, lietuviai, kviesdami padvigubinti pastangas, iki šių dienų vartoja posakį: „Padarykime šitą raptum!“, o tai reiškia siūlymą daryti veiksmą su dviguba jėga. Pavyzdžiui, atversdami valtį, pakeldami rąstą sakome „raptum!“ ir dviese „smūgiu“ verčiame arba keliame. Suvalkijoje šis posakis tebevartojamas ir dabar.

Pav. Eritrėjos jūra senajame Indijos vandenyne

 Ar tikrai žmonės, gyvenę šiaurinėje ir rytinėje Arabijoje buvo auksitai? Remiantis Klaudijumi Ptolomėju (VI, VII, 26) ir Steponu Bizantiečiu („Etninių pavadinimų žodynas“), dabartinės Kamaro įlankos krante, Arabijos pusiasalyje iš tikrųjų gyveno gentys, vadinamos askitais. Iš nuoskalos ask atstatome tikrąjį pavadinimą: pavadinimo fragmentą: auksitai. Auksitai buvo bendrinis genčių, atsikėlusių iš Auksumos, pavadinimas, vėliau transformavęsis į skitų pavadinimą Europoje. O auksanijai buvo vietiniai arba atsikėlę iš salos, nuo auksių priklausomi gyventojai.
Ką daugiau galime pasakyti apie auksitus, auksanijus, jų kaimynus? Taps aiškiau, kai perskaitysime išlikusius rašto paminklus...


Tęsinys: III dalis - „Ankstyvųjų Auksanijos karalių užrašai“

I dalis