Melų diena

Balandžio 1-oji, Prima aprilis arba Melagių ir juokų diena yra žinoma ir lietuvių tradiciniuose papročiuose.
Dažnai balandis prasideda gamtos išdaigomis. Čia šilta, miela; čia staiga papučia žvarbus vėjas, pašąla, pasninga, - apgaulingi pavasario orai.
Jei balandžio 1-ąją   pavyks ką nors apgauti, seksis visus metus. Kitur sakydavo, jei apgavai balandžio pirmąją, tai seksis apgaudinėti visus metus. Apgavęs sakė: „Aprilius!“. Apgautasis neužsigauna, nors iš jo ir juokiasi. Tikėta, kad iš apgauto žmogaus atimama laimė.
Pirmąją balandžio dieną kaimynai vienas kitą patikrindavo, kaip pasiruošę sėjai. Apsileidėliams ir tinginiams iškrėsdavo pokštų. Pavyzdžiui, radę netvarkingai išmėtytus padargus, užkeldavo juos ant stogo ar įstumdavo tvenkinin. Paaugusius vaikus mokydavo nuovokumo: pasiųsdavo į kaimynus ko nors nesamo parnešti: paukščio pieno, margo niekučio, „gaištuvėlio“ ar „žiočių“..
Moterys balandžio 1-ąją keisdavosi daržovių sėklomis, o vaikai žaisdavo „gyvo žalio“ (reikia su savim būtinai turėti šviežią žalią lapelį, antraip gausi sprigtą į nosį).
Saulei tekant, stebėdavo pirmojo spindulėlio padėtį ant palangės, pasižymėdavo ją angliuku. Vėliau kas rytą džiaugdavosi vis toliau nubėgusiu, - greiti pavasario žingsniai.