VALPURGIJOS NAKTIS

Naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją kai kur Europoje švenčiama Valpurgijos naktis. Tai - pagoniška senovės germanų pavasario šventė, kuri iki šiol švenčiama Vokietijoje.  Persirengėliai (raganos ir velniai) rengia triukšmingas eisenas, o nakčiai lipa į kalną, kur iki ryto kūrena laužus. Buvo tikima, kad šią naktį raganos išteka už velnių, kad tai jų vestuvių puota.

Šventė skirta prikelti pavasarį. Tuo ji siejasi su lietuvių pagonių švente Užgavėnėmis, kai persirengėliai savo veiksmais veja žiemą, sveikina pavasarį. Per Valpurgijos naktį taip pat deginamos šiaudinės raganos, primenančios mūsų Morę. Kai kas sieja šią šventę ir su Jore, pirmojo perkūno diena, ir su Rasomis - Joninėmis, kuomet ant kalnelių kūrenami laužai ir ypač suaktyvėja „raganos“.

Tikroji Valpurgijos naktis švenčiama paskutinę balandžio naktį, tačiau šventės pavadinimas pradėtas vartoti ir plačiau. Pavyzdžiui, tikėta, kad Lietuvoje moterys, gebėjusios burti ir vadinamos raganomis, naktimis rinkdavosi ant Šatrijos kalno. Tokie jų susibūrimai buvo vadinami Valpurgijos naktimis.

Valpurgijos turi „atsvarą“ rudenį - Halloveen'o naktį (iš spalio 30 į lapkričio 1 d.) - tuomet Europoje taipogi bastosi, triukšmauja, puotauja įvairios tamsos pamėklės. Turėtume džiaugtis, kad raganiški, šėtoniški, demoniški ir pan. kultai baltų kraštuose nėra paplitę.
Pats Valpurgijos pavadinimas siejamas su anglų šv. Valpurgos vardu (VIII a.), kuri kaip misionierė buvo atvykusi į Vokietiją; manoma, kad ji mirė naktį iš balandžio 30 į gegužės 1 d.