ŠVENTASIS INTERNETO UŽTARĖJAS
ir kiti mokslo pažangos globėjai

„Šventųjų gyvenimuose“ rašoma, kad Izidorių auklėjo jo brolis, Sevilijos vyskupas, ir apie 600 m. paliko jį savo įpėdiniu.
Izidorius buvo labai išsimokslinęs, todėl stengėsi, kad ir kiti galėtų siekti mokslo. Jis organizavo mokyklas, kuriose buvo dėstomi ir humanitariniai mokslai. Vyskupo veikla ypač svarbi ankstyvųjų viduramžių kultūros istorijai. Izidoriaus raštai sudaro savotišką viduramžių enciklopediją. Jis parašė daugybę knygų iš biblinės teologijos, liturgijos ir bažnytinės disciplinos, pasaulietinių mokslų.
Tikra enciklopedija yra jo veikalas „Originum seu etymologiarum libri XX“, kuriame surinkta viskas, kas buvo žinoma VII a. apie gramatiką, muziką, mediciną, teologiją, mineralogiją, žemdirbystę, karo mokslą ir kt. Tai svarbus šaltinis ir šiandien, padedantis pažinti ankstyvuosius viduramžius.
1722 m. popiežius Benediktas XIV Izidorių paskelbė Bažnyčios mokytoju, nes jis daug prisidėjo prie Bažnyčios Ispanijoje liturgijos suvienodinimo, tiksliai suformulavo Bažnyčios mokslą apie Švenčiausiąją Trejybę ir Kristų.
Moderniuoju, didžiuoju ir iš karto po mirties žmonių vadinamas šventuoju popiežius Jonas Paulius II pats buvo įvaldęs šiuolaikines modernias informacines technologijas, jomis naudojosi ir paskyrė šventąjį Izidorių jas globoti (kitais duomenimis, oficialaus patvirtinimo dar nėra, - žr. žemiau).

Jeigu palaimintųjų ir šventųjų vardo suteikimas bažnyčios yra reguliuojamas griežtų taisyklių, tai atskirų veiklos sričių šventųjų globėjų vardai kartais yra skiriami gana atsitiktinai. Tik retu atveju tuos globėjus oficialiai paskelbia popiežius. Šv. Klara Asyžietė, kuri, pasak legendos, galėjo matyti ir girdėti toli nuo jos vykstančius įvykius, 1958 m. buvo paskelbta televizijos šventąja globėja, o archangelas Gabrielius 1921 m. paskirtas telekomunikacijų globėju. Šitaip prieš daug šimtmečių gyvenę šventieji buvo susieti su, sakytum, labai šiuolaikiškais išradimais.
Tačiau daugelį šventųjų globėjų su įvairiais verslais ar profesijomis teriša vien tradiciškai apie jų gyvenimus pasakojančios atskiros istorijos. Kai kada tokios istorijos traktuojamos kiek plačiau ir taip asocijuojamos su naujai atsiradusiomis technologijomis. Pavyzdžiui, XVII a. gyvenęs Juozapas iš Kubertino tapo aviatorių ir astronautų globėju todėl, jog buvo pasakojama, kad melsdamasis jis pakildavo virš žemės. Panašiai atsirado fotografų, motociklininkų ar radiologų globėjai.
Populiarėjant internetui atsirado daug kandidatų į jo šventojo globėjo vietą. Internetas yra galingas naujų žinių paskleidimo visame pasaulyje įrankis. Bet jame dažnai galima aptikti ir nemažai pusinių tiesų, kurios, dažnai kartojamos, gali greitai pasidaryti neatskiriamos nuo tikrų faktų. Taip atsitiko ir su dažnai kartojamomis tinkle paskalomis apie šv. Izidorių.
Šv. Izidorius gimė Sevilijoje VI a. ir buvo sudaręs 20 tomų dydžio enciklopedinių žinių rinkinį „Etimologijos“. Jo rėmėjai tvirtina, kad Izidorius sugebėjo vienas iš pirmųjų sukurti kažką panašaus į kategorijomis suskirstytų (tiesa, nelabai patikimų) žinių duomenų bazę. Taigi, Izidorius yra idealus kandidatas į interneto šventuosius globėjus.
Su tuo sutinka toli gražu ne visi. XV a. ispanų kunigo šv. Pedro Regalado pasekėjai mano, jog svarbiausioji interneto savybė yra ne didelės paieškos jame galimybės, bet sugebėjimas įveikti nuotolius. Tvirtinama, jog San Pedro sugebėdavo vienu metu pasirodyti dviejose vietose, be to, jis garsėjo kaip geras navigatorius. Jo gerbėjų nuomone, San Pedro yra geresnis kandidatas. Taip pat minima ir iš Katalonijos kilusi šv. Teklė, kuriai priskiriama sugebėjimo pagelbėti turintiems bėdų su kompiuteriais galia.
Vatikanas dar nė vieno iš jų nepaskelbė interneto šventuoju globėju, nors galima rasti daug tvirtinimų, kad pasirinktas šv. Izidorius. Kai žinoma, jog ir daugelio kitų šventųjų globėjų niekas netvirtino, tai, kad šv. Izidorius neturi oficialių dokumentų, reikalo nekeičia. Jei pakankamai daug interneto vartotojų pripažins jį savo globėju, ši tradicija įsitvirtins ir be palaiminimo iš Romos.
Beje, tokia šventojo globėjo parinkimo procedūra būtų arčiausiai tikrosios interneto prigimties. Internete įvairūs standartai ir protokolai nėra primetami kokios nors vadovaujančios įstaigos, o atsiranda spontaniškai. Dažnai vieną problemą yra siūloma spręsti keliais įvairiais būdais. Tiktai tuomet, kai kurį nors standartą pasirenka pakankamai daug žmonių (taip, pavyzdžiui, buvo su HTML kalba), jis įgauna oficialų statusą...