Rimgaudas Sinkus
XIV. UŽNEMUNĖS ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJA Mėnulis kasdienis mūsų gyvenimo palydovas: nuo senų laikų buvo stebima jo fazių įtaka oro kaitai, vandenų potvyniams ar atoslūgiams, savijautai, gamtos procesams. Seniausi Mėnulio piešiniai, palikti ant kaulų, akmenų, uolų, žinomi iš paleolito laikų, t. y. 2030 tūkst. m. atgal, ir, greičiausiai, jie buvo Mėnulio fazių sekimo atspindys. Dar XX a. pradžioje kai kur Pietų Lietuvoje ir kaimyninėje Baltarusijoje (apie Lydą, Rodūnią, Pelesą ir kt.) Mėnulį vadinta dzievaičiu, sakant: Dzievaicis patekėjo, dzievaicis nusileido, Dzievaicis žibina. Senovinis Mėnulio pavadinimas Mėnuo arba Mėnesis atitinka laiko tarpą, kai kur vadinamą mėnesčiu. Galima manyti, kad žodis Mėnulis kilęs nuo žodžio Mainulis, reiškiančio Mėnulio išvaizdos mainymąsi. Tiesiog, negalėjo būti, kad lietuviai, turėdami Saulės rato kalendorių, būtų galėję apsieiti be Mėnulio fazių kaitos kalendoriaus. Todėl pasistenkime jį, buvusį kur nors čia pat, susirasti. Pirminis ūkis buvo susijęs su Mėnuliu, todėl žvilgsnis krypsta į ūkininkų Užnemunę: čia, prie Igliaukos, stebime esant miestelį su pavadinimu Menčtrakis (pav. 1). Vardo prasmė byloja, kad Menčtrakis gali būti susijęs su kelio aplink Mėnulio pilnaties ratą traku (trakas kelias pagal ką nors, pvz. mišką). Juolab, kad kelias nuo Menčtrakio pro Ingavangį ir Rutkiškes turi lanko pavidalą. Kiek aukščiau stebime kaimą Dievogala, atitinkantį fazinę Mėnulio Dievogalą (metas, kai delčia pereina į priešpilnį). Kiek kairiau matome kitą Dievogalą, toliau Zapyškį (turi dalelytę Py = Pi apskritimo funkcija), o žemyn į kairę ir Pilviškes. Tuomet per visus keturis Pi taškus brėžiame apskritimą, kurio centras gaunasi Jūrės upės kyšulyje (pav. 1). Pakeliui kertame Ra'moniškes (Ra, sen. egipt. = saulė; monas, liet. = (saulės) apgaulė ir tai = Mėnulis) ir du į Mėnulio pilnatį sudėtus Puskepurius. Kaimas Balttrakis nusako, kad jis eina baltų Mėnulio skritulių, t. y. pilnačių, traku. Matome, jog visi pavadinimai yra susiję su Mėnulio fazėmis. Išvada žemės paviršiuje aptikome Mėnulio fazių sekos kalendorių (pav. 1). Tačiau, kurgi jaunaties ženklai? Prie Plutiškių yra kaimas Pi'nkaviškis, kuris dėl dalelytės Pi pavadinime prašosi kito, mažesnio, apskritimo. Brėžiame jį ir stebime, kad linijoje stovi tamsus, todėl jaunatyje prieš Saulę nematomas, šernų kaimas Paršeliai. Tolėliau Smalinyčia. Mat apie tris dienas, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, jaunatis būna nematoma (žr. Pastabos). Sinodinis Mėnulio mėnuo trunka 29,53 d. ir didesniu apskritimu proporcingai žymime pilnačių, o mažesniu jaunačių buvimo vietas: taip gauname 12 sudėliotų Mėnulio mėnesčių su 10, 89 d. tarpu prie Kačerginės. Turime mįslę: Laukinis arklys pro vartus žiūri. Kas?. Atsakymas byloja, jog tai Mėnulis. Arklys, iškišęs pavalkuose galvą pro medinius kamantų (juo skrieja Mėnulis) vartus, sprunka (Spruktai) pirmyn, dešine kanopa dėliodamas pilnatis, o kaire jaunatis. Jis deda vieną koją Ramoniškiuose, kitą Paršeliuose, vėl kitą Puskepuriuose, o dar toliau Smalinyčioje, ir virbalo kabliuku (Virbališkių piliakalnis) apmezga Žemę Mėnulio orbitos fazių mezginiu. Ties Žaigėnais (Gaižėnais) arklys pamato sukrautą ant žaiginių šieną. Tada ėda jį keletą dienų iki pat Žaiginėlių (Gaižinėlių), bet painioja kojas, todėl iš Kačérginės pasirodo kačérga (žarsteklis) ir, užkabinusi Žaiginėlių jaunatį, patraukia apmegztą Žemės orbitos kojinę su visa Mėnulio jaunačių pilnačių tvarka iki Kuodiškių jaunaties kuodo žemyn taip, kad galima būtų pradėti naują jaunačių pilnačių žingsniavimo tvarką vėlgi į koją. Išvada: paveiksle parodyta jaunačių pilnačių eilė yra metinė, t. y. galiojanti tik vieniems metams rodyti, nes toliau ši tvarka negalioja.
Mėnulio fazių sekos apskritimo viduriu teka Jūrės upė, atsikišusius jaunačių pilnačių ragus rate simbolizuoja Jūrragių miestelio pavadinimas. Atkreipiame dėmesį į Jūrės upės geografiją, kadangi jos kryptis rate labai primena Paukščių tako danguje krypties padėtį ir formą. Seniau, tikėtina, ji galėjo būti įstriža normaliau ir gerai tiko Paukščių tako krypties danguje iliustravimui. Upės pavadinimas Jūrė, tikėtina, buvo parinktas dėl įsimintino Paukščių tako žvaigždžių jūrės nakties danguje efekto.
DIDELIS UŽNEMUNĖS PAVEIKSLAS Atkreipę dėmesį į tai, kad Saulė ir Mėnulis gyvenę namelyje, bandykime rasti namą, nuo kurio viskas prasideda, t. y. namelio lizdą: jį aptinkame Lizdeikių kaimo pavidalu. Jeigu Jūrės saulėje matome Saulės planetinės sistemos dedamąsias, tai Lizdeikiai turėtų rodyti kosmoso lizdo buvimą, galvojame ir Lizdeikius, patraukę juos aukštyn į Visatos erdves, prilyginame šiaurinės dangaus sferos Poliui. Apie jį sukas žvaigždynai. Tada šiaurinės dangaus sferos Polių žemėje projektuojame į Saulės rato kalendorių (kn. Apie seniausiuosius laikus II; XI; sk. Paleoastronominis baltų kalendorius): iš Lizdeikių pro Pinkaviškį (dalelytė Pi) brėžiame ratą ir gauname didelį Saulės rato kalendorių. Nubrėžę liniją Jūrės saulė Lizdeikiai Molinė matome, kad Molinėje kalendorius rodo balandžio mėnesio 4-tąją dieną, o Pažėrai stovi ties gruodžio mėnesio 25 dienos riba. Žinome, kad naujus metus senovės lietuviai skaičiudavo nuo balandžio mėn. 4-tos dienos (patižę, slidus molis - Molinė), o Kalėdas, matome, vadino Pažėrais. Tai diena, kai saulė spindulių saują žeria dienų pailgėjimui ženklinti. Ties Pažėrais reikia ir antros kačergos iš Kačerginės tam, kad nuo rato ja galėtų nužerti 5,25 dienų perteklių (365,25 360° = 5,25). Žibintas su ugnimi tas dienas stovi vienoje vietoje. Taigi, turime dvi kačergas: viena Mėnulio fazėmis apmegztos rankovės patraukimui (Spruktas Žemė tada sprunka į priekį), o antra Saulės rato kalendoriaus 5,25 d. nužėrimui prieš Pažėrus. Pačiuose Lizdeikiuose, be abejo, turėjo būti įrengtas centrinis įprastas Saulės rato kalendorius. Kaip buvo vedama Žemės dienų ir Mėnulio fazių sekos apskaita? Kadangi dievas pasiuntė Griausmą, kuris taip patvarkęs: dieną į Žemę žiūrės Saulė, o naktį Mėnuo, Mėnulio fazių kaita žibinto ugnimis buvo rodoma naktį, o kalendorinių dienų eiga Saulės rate dieną. Tiek Lizdeikiuose, tiek Jūrės saulėje buvo sekami Mėnulio, Saulės užtemimai, o visą astronomijos kompleksą galima buvo apžvelgti tik iš aukštai. Antropomorfiniai Naskos dykumos piešiniai Čilėje yra matomi iš 300 m aukščio. Turistus taip skraidina. Jų dydis (pvz. Voro, Paukščio ir pan.) siekia iki 100 metrų, o atskiros geometrinės figūros (pvz. Stačiakampis) turi kilometrinius dydžius. Užnemunės komplekso apžvalgai ir suprojektavimui reikėjo kilti kur kas aukščiau ir nežinia, ar tai, Naskos gondolos pavyzdžiu (kn. I; XI d.), įmanoma buvo mums padaryti. Audeklų, turinčių pakankamą konstrukcinį tankį gondoloms siūti, juk, tikrai turėjome: vandenį laikė. O, gal ir topografinius žemėlapius turėjome, nes šiuolaikiniai archeologiniai kasinėjimai tvirtina, kad žemėlapių ir planų kūrimo samprata panašiu metu gerokai anksčiau iki rašto sukūrimo atsirado įvairiose tarpusavyje nesusijusiose pasaulio vietose.
OBSERVATORIJA Mėnulis yra daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja arčiau Žemės, ir dėl to danguje atrodo tokio pat dydžio kaip Saulė. Šis sutapimas yra lemiamas kai visi trys kūnai išsirikiuoja vienoje linijoje, Mėnulis gali visiškai uždengti švytinčią Saulės fotosferą. Šis reiškinys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis palyginti mažas ir jis greitai bėga Žemės paviršiumi. Taip pat galimi daliniai Saulės užtemimai, kada Mėnulis uždengia ne visą Saulės skritulį, o tik jo dalį. Žmonės stebėjo ir aprašinėjo Saulės užtemimus labai seniai: kinų metraščiuose aprašomas užtemimas, įvykęs 2136 m. pr. Kr. Būna ir žiediniai Saulės užtemimai. Pastabose (žr. anksčiau) minėjome, kad bet kurie Mėnulio užtemimai kartojasi kas 18,028 metų ir tai vadinama saraku. Tai kad 18,028 m. dydis buvo žinomas ir senolių Užnemunės astronomijos observatorijoje, rodo kaimo pavadinimas Sarakai. Nėra abejonių, kad ir Jūrės upės kyšulyje lietuviai buvo nubraižę sumažintą didelio Užnemunės paveikslo kopiją ir ten įrengę astronomijos observatoriją dangaus šviesulių keliams stebėti. Kada ji buvo įrengta? Atsakyti gali Lizdeikių Saulės rato kalendorius, nes jame reikia ieškoti Liūto (Vilko) žvaigždyno ryškiosios žvaigždės Regulas pėdą, ir akys sustoja ties Ingavangio akmens žyma. Iškodavę šį pavadinimą į ingavangis agnivangis agnivingas gauname, kad Ingavangis reiškia ugnį, stovinčią vingyje (agni ugnis). Na, jis ir stovi Lizdeikių rato vingyje ir, tuo pačiu, rodo laiką, kada šis akmuo buvo pastatytas: kampas tarp dabartinės ir buvusios Regulo padėties (pav. 1) yra 89,5°, todėl sakome, kad Užnemunės astronomijos kompleksas (1° = 72 m.) buvo įrengtas 89,5 x 72 = 6444 m. atgal, tai yra 6444 2016 = 4428 m. pr. Kr. Pati Jūrės saulėje pastatyta astronomijos observatorija turėjo savo Lizdeikius, todėl, imant centru Jūrės saulę, dideliame Mėnulio fazių rate randame kitą žymę. Tai kaimas Gabiai. Gabija yra spindinti lietuvių Ugnies deivė ir Regulo spindesys čia žymimas ugninio kaimo Gabiai spindesiu. Išmatavę (centras Jūrės saulė) kampą tarp esamos Regulo padėties danguje su buvusia jo ankstesne padėtimi (Gabiai), gauname tą patį 89,5° kampą ir konstatuojame, kad abudu Lizdeikių ir Jūrės saulės ratų kalendoriai rodo tą patį: Užnemunės astronomijos observatoriją lietuviai pastatė 4.428 m. pr. Kr.; žynio vardas buvo Lizdeika. Patikrinkime, ar teisingai aplinkui Jūrės saulę yra sudėliotos ano meto Zodiako žvaigždynų padėtys. Tad, eidami pagal laikrodžio rodyklę, žemėlapyje randame kaimų ir miestelių, susijusių su žvaigždynų išsidėstymo tvarka, priklausomybinius vardus: Jautis Mauručiai, Dvyniai Keklys (Lėlkys Lėlkiai), Vėžys Žarsta, Liūtas Gudiškiai (Kutiškiai) ir kaimas Ingavangiai, Mergelė Mergašilis, Svarstyklės Oželiai (senovinių svarstyklių oželiai), Skorpionas Kirsnokiškė (nuo kirsti), Šaulys Stūgučiai (kaunantis staugiama), Ožiaragis Bliuviškiai (ožiai, stirnos bliūva), Vandenis Vandeniai, Žuvys Kūja (Kuoja), Avinas Virbališkiai (Avino žvaigždyno piešinyje ragai pavaizduoti dviem žvaigždėmis bumbulais, uždėtais ant nematomų virbalų galų). Išdėstyta medžiaga rodo, kad senieji lietuviai turėjo gerai sumanytą astronomijos observatoriją. Tai rašytinė medžiaga su rašytiniais miestelių, kaimų, akmenų, upių pavadinimais, taip pat rašytiniu brėžiniu, todėl istorikams, senos lietuvių kultūros gerbėjams, fizikams, astronomams, kraštotyrininkams ir archeologams nuo šiol atsiranda nauja erdvė kruopštiems tyrimams atlikti. Juolab, kad seniausi observatorijos statiniai, aptikti Babilonijoje, nesiekia 2000 m. pr. Kr. datos, o tai, kad Žemė sukasi aplinkui Saulę, o ne atvirkščiai, pirmasis darbe Mažieji komentarai tik 1515 m. po Kr. aprašė lenkų astronomas Mikalojus Kopernikas. Mes, tuo tarpu, šį faktą žinojome kur kas anksčiau. Pav. 1
|
Į
puslapį VYDIJA