Rimgaudas Sinkus  

XIII. LIETUVIŠKOJI AŠIS

Ar lietuviški zodiakai yra išskirtinis reiškinys? Jie, kaip minėjome, pasaulyje būna ne vieninteliai – persidengiantys, didesni, mažesni, vietiniai arba globaliniai. Mūsų uždavinys yra išskirti susijusius su mūsų istorija zodiakus, kitaip – klaidžiotume be ryšio. Eidami į platesnes erdves, Daglėjaus tašką prilyginkime Minčiai, nes tarp šio ežero ir Minčios miestelio yra vos vienas-kitas kilometras ir, žiūrint Europos masteliu, geografinės koordinatės beveik nesiskiria. Čia, Minčioje esančio vandens malūno rato menčių sukimasis, alegoriškai gali būti pakeistas laiko tėkme, minančia žvaigždžių sukimosi rato stipinus. Remiantis tokia samprata ir atidžiau patyrinėjus geografinę aplinkos situaciją, pateikiame tikslesnį zodiaką, kurį nuo šiol vadinsime Minčios zodiaku.

1. JAUTIS (Tauras). Pačią Jaučio žvaigždyno sąvoką čia simbolizuoja ežeras Telys. Didelį ir galingą jautį telio vardu aukštaičiai tebevadina iki šiol, todėl žemėje Telys atspindi galingąjį Tauro žvaigždyno Aldebaraną. Tai, kad su žvaigždyno „pasodinimo“ vieta žemėje neapsirinkame, liudija apačioje pavaizduota ir moteriška jaučio giminės pusė – upelis Karvinė.

2. DVYNIAI. Žvaigždyno ryškiausių dvynių Lelos ir Polelos sąvoką čia įprasmina apylinkėje esantys kaimų – dvynių vardai: Pagaluonė I ir Pagaluonė II, Paeisetė I ir Paeisetė II, Antaliedė I ir Antaliedė II, Pagaigalė I ir Pagaigalė II. Niekur kitur tokios kaimų – dvynių lokalizacijos Lietuvoje nėra.

3. VĖŽYS. Šis žvaigždynas, priklausomai nuo to, kaip sujungsi numanomas linijas, gali būti panašus tiek į vėžį, tiek į vorą. Ir vienas, ir kitas padaras turi kaktą, kurią danguje atspindi padrikasis žvaigždžių spiečius M 44. Tai – Prakartas, jis pabiręs plote, kuriame tilptų trys Mėnulio pilnaties skersmenys. Kai oras giedras, šį žvaigždžių spiečių miglotos dėmės pavidalu galima įžvelgti plika akimi. Tiek vėžys, tiek voras turi priekines kojas ir lyg replėmis gali sugriebti auką. Senoliams tos replės buvo panašios į šakes, todėl žemėje atspindėtos Šakių ir Šakeikių (Kašeikių) kaimų pavadinimais. Pats žvaigždynas seniesiems buvo labiau panašus į vorą, negu į vėžį, todėl, tikėtina, ir buvo pakrikštytas Vorėno (Voro) vardu. Tai paliudija Vėžio žvaigždyno sektoriaus viduryje esantis kaimas Vorėnai. Apie tai, kad Voro žvaigždyno sektoriuje, tikėtina, stovėjo Vorutos pilis, kalbėjome ankstesnėje knygos dalyje. Atvertus Ipatijaus metraštį, Voruta (K. Būga, Rinktiniai raštai, 1 t.) vadinta Vorouta = Voro Uta – uteniškių tarmės žmonių, sakančių ut!, garbei.

4. LIŪTAS. Šis didingas žvėris priklauso kačių giminės šeimai, todėl laikytinas „kačiūnu“. Minėtą aplinkybę paliudija Kačiūnų piliakalnis ir kiek atokiau stovintis kaimas Kačiūnai. Šitą žvaigždyną vadinome Kačiūno vardu.

5. MERGELĖ. Šiaip neišvaizdų žvaigždyną, apart ryškesnės Spikos, daugiausia atstovauja Berenikės Garbanos. Jų plote yra gausybė galaktikų, susibūrusių į spiečius, kurie yra didžioji superspiečiaus dalis. Šiai supersistemai priklauso ir mūsų motininė Paukščių Tako galaktika. „Garbanotą“ dangaus šviesulių situaciją šiame sektoriuje atspindi kaimai Baltakarčiai, Ruzgiškės, Šeimyniškiai. Žvaigždyne yra ūkų juostų, todėl jų keitimąsi žemėje atspindi Šešėlių kaimas su Šešėlių mišku. Tenka pažymėti, kad galaktikos ir ūkai šiame žvaigždyne yra įžiūrimi tik pro teleskopą, todėl „garbanų“ pažymėjimas žemėje lieka mįsle.

6. SVARSTYKLĖS. Uždėdavome kartį ant smailo akmens, prie galų ant virvių pririšdavome plokščias „šaibas“ maišams (ančiams) uždėti ir štai – svarstyklės. Lygindavome ančius, taip sakant. Tokią svarstyklinę situaciją atspindi Minčios zodiako Svarstyklių sektoriaus kaimai Lygančiai (Likančiai) su dviem greta esančiais Šaibuškių (Žaibuškių) piliakalniais I ir II. Svarstyklių skersinį galima „uždėti“ ir ant netolimo Kepurkalnio kalno. Vietos gyventojai Žaibiškes iki šiol tebevadina Žaibuškėmis. Įdomu, kad netoli Šventosios esančioje nuokalnėje iš vienos drėgnos vietos į dvi puses išsiskiria šaltiniuotos dirvos juostos ir šią vietą žmones vadina Milžino kelnėmis, jų kontūras taip pat savotiškai atspindi svarstykles.

7. SKORPIONAS. Žvaigždžių derinys čia pasižymi smaila aštria uodega. Skorpiono vardas anuomet Lietuvoje vargiai buvo naudojamas, tačiau pats sutvėrimas buvo žinomas: nei tai žiogas, nei tai panašus į žiogą koksai ir su duriančia (įsikabinančia) uodega. Davė, tikėtina, žiego pavadinimą, todėl Skorpiono ženkle jis išliko archajiniu Žiego (ežeras) vardu. Tai, kad jis yra pavojingas, duriantis ir įsikabinantis tvarinys, liudija Du(r)vėno (ežeras) ir Kimbariškės kaimo pavadinimai.

8. ŠAULYS. Šaulio žvaigždyną zodiake atspindi kaimas Šauliai ir net gatvė čia yra išlenkta lanku. Šaulio ir Skorpiono žvaigždynų sandūroje Paukščių Takas plačiausias, mirga tūkstančiais žvaigždelių, taigi ir pelkė šiame sektoriuje yra pavadinta Mašalynės vardu. Suprask, uodų mašalynė čia, žemėje, maišosi taip, kaip „uodai“ ten, danguje. Šaulyje yra plika akimi nematomas švytintis ūkas M 20. Dulkių linijomis šis ūkas skirstosi į tris dalis, todėl astronomų vadinamas Trigubu. Senoliai tą reikalą išmanė, todėl kaimą, esantį netoliese, pavadino Triponiškėmis.

9. OŽIARAGIS. Ožiaragio ženkle (gruodis – sausis) žemė pasidengia gruodu, sušąla į ožio ragą. Šias Ožiaragio savybes atspindi ežerai Gruodiškis, Šiurpys, Raguolis.

10. VANDENIS. „Baltas vandenėlis…“, - sakoma ir dainuojama. Daugiskaitoje  tai būtų „baltieji vandenys“ arba trumpiau – baltasiai. Grupę ežerų šio ženklo sektoriuje ir vadiname Baltasiais. Be to, yra ir kaimai, susiję su vandeniu: Luodkos (nuo luotas), Luodžiai. Vilnį čia gena didelis ežeras Luodis (Luotis).

11. ŽUVYS. Didžiausia Lietuvos gėlųjų vandenų žuvis yra šamas. Ir kas geriau, jeigu ne toks pavadinimas gali atstovauti žuvį šiame sektoriuje? Taip ir yra – beveik viduryje plyti nemenkas ežeras Šaminis.

12. AVINAS. Senovėje avys būdavo laikomos kūtėje, todėl Minčios zodiake yra kaimas Kūtiškė. Na o kad netektų abejoti, jog ten iš tikrųjų būta avių, šalimais stovi kaimas Mekeniškės (Makaniškės). Avies rūšį rodo kitas kaimas – Degsnė. Visos avys, ko gero, tuo metu buvo juodos spalvos, todėl avis tiesiog buvo vadinama degsne. Minėti pavadinimai puikiai atspindi Avino žvaigždyną žemėje.

Minčios zodiakas turi daug vidinių paslapčių, kelios jų aprašytos XI-oje knygos dalyje. Tai – vietinis reikalas, tačiau zodiakas svarbus ir Europos kontekste. 2008 m. mokslininkai nustatė, jog akmens amžiaus Lasko gyvenvietės urvuose Prancūzijoje zodiakas yra pavaizduotas pirmykščių žmonių nutapytais paveikslais (žurn. Iliustruotasis mokslas, Vilnius, 2008). Manoma, kad žmonės čia gyveno XIV-XVI tūkst. m. pr. Kr. Ar žinojo ką nors apie Minčią? Vargu bau, tačiau mes apie Lasko žemę Prancūziją tikrai žinojome ir, išplėtę zodiaką iki Europinio, pavaizdavome ją Vėžio ženkle.

Belieka nustebti: iš kur mūsų senoliai žinojo Minčią esant pačiame Europos centre, vos kelios dešimtys kilometrų nuo tikrojo (Purnuškės)? Gal Prancūzijos Geografijos institutas apsiriko, tačiau kas gali paneigti, kad anuo metu salų ir žemyno kranto linijos atrodė kiek kitaip? Žinome, kad Geografijos institutas matavimus vykdė pasitelkę dirbtinius žemės palydovus. Tačiau kaip Europos centro buvimo tašką esant Minčioje nustatinėjo mūsų senoliai? Palikime klausimą atvirą ir aptarkime Europos zodiaką pagal žvaigždynus.

1. JAUTIS (Tauras). Vienoje linijoje esanti ir per Minčią bei Telio ežerą einanti tiesė nuveda mus į Kretos salą. Senieji Knoso gyventojai čia užsiiminėjo žemdirbyste, skaldė akmenis, siuntė jūra pirklius į aplinkines šalis prekiauti. Aplink pilies kompleksus čia nebuvo gynybinių struktūrų ir tai rodo bendruomenės galingumą: jie nebijojo priešų. Gausių archeologinių paminklų, aptiktų Knoso teritorijoje, tarpe išskirtinę vietą užima buliaus (telio, jaučio) snukio formos akmeninis indas su paauksuotais ragais. Jis inkrustuotas perlamutru, o pati žymiausia puošnių Knoso rūmų freska yra „Akrobatai su jaučiu“. Čia ypač galingai atrodo pats jautis. Akivaizdu, jog saloje kažkada vyravo išskirtinis Buliaus kultas. Tauro (Jaučio, Buliaus, Telio) sektoriuje yra išsidėstę miestai Telekany (Baltarusija), Telerig (Bulgarija), o ir pati šalis Bulgarija – Bul’garija, patvirtina šios teritorijos priklausymą Buliaus (Tauro) žvaigždyno sektoriui.

2. DVYNIAI. Dvynių žvaigždyno pusėje stovi Romos miestas, ir jo įkūrimo legendoje veikia broliai dvyniai Romulas ir Remulas. Šiame sektoriuje gražų vingį su slėniu daro upė Dunojus. Taigi, Du’nojus, o ne Vie’nojus arba Try’nojus. Upės vardo pirmasis skiemuo įprasmina skaičių du, tai yra dvynius, o žodis „nojus“ pasako, jog tai – nauja Dvynių upė. Kurgi buvo senoji? Tarp Apeninų ir Balkanų pusiasalių plyti Jonijos jūra. Ši jūra anksčiau galėjo būti susiaurėjusi iki upės ir galėjo vadintis Jonija –  Nojija – (vien)Nojija, tuomet darosi suprantamas ir antrasis, (du)Nojaus - Dunojaus pavadinimas. Katastrofų, prisimenant siaubingus žemės drebėjimus Kretoje ir senosios Viduržemio jūros areale, buvo apstu, taigi ir žemės lopas su (vien)Nojumi galėjo nunirti, paliekant paviršiuje Jonijos jūrą.

3. VĖŽYS. Krevetė yra bestuburis vėžiagyvis, todėl Ispanijos miestas Kreveljente ir prancūziškasis Kre įteisina šių vietų buvimą Vėžio sektoriuje. Lenkiškoji Varšuva – Voršuva – Vor’žuva taip pat stovi Vėžyje. Iš čia galime atsekti ir vokiečių miesto Berlyno pavadinimo esmę: Berlynas – Perlynas – Replynas, nes vėžys gi turi atsikišusias reples.

4. LIŪTAS. Liūto (katės) zodiake dunkso miestas Kašelis – Ka(t)šelis – Katčia’lis ir šiam sektoriui priklauso visa Anglija – A(n)glija – A(n)klija – Aklija. Įterpta raidė n reiškia, jog tai – naujoji Aklija. Išeitų, mūsiškiams buvo žinoma, jog Britų salos iš vandenyno iškilo palyginti nesenai (geologiniai duomenys) ir dar yra jaunų „aklų kačiukų“ stadijoje, palyginus su visu Europos žemynu. „Kačiūnai“ yra nauji, palyginus ir su senąja Liūtija, esančia Afrikoje. Apie ją – vėliau.

5. MERGELĖ. Kas primintų Mergelę šiame sektoriuje? Farerų salose stovi miestas Torshaunas – Tors’haunas, kuris reiškia mergelės torsą. Šiaurės jūra ir Atlantas laivybos požiūriu priešais Farerus yra išskirtinė vieta, pasišiaušusių bangų keteromis, todėl primena Mergelės žvaigždyne esančias Berenikės Garbanas.

6. SVARSTYKLĖS. Autorius nemoka norvegų, švedų ar suomių kalbų, todėl Skandinavijoje negali aptikti vardų, susijusių su svėrimo darbais.

7. SKORPIONAS. Zodiake čia stovi ratu „einanti“ Ėdžio – Ėjčio sala. Telio linijos tęstinumą į šiaurę, perkirtus Minčią, vaizduoja Talino (Tallinn – Tellin – Tel’lin’n – Telio linija nordinė) miesto pavadinimas. Europos žemyno pabaiga čia pažymėta Bosskop’o (Boso) kalnu. Nežinant skandinavų kalbų, pavadinimų, susijusių su skorpiono įvaizdžiu, sektoriuje aptikti nėra galimybės, todėl autorius kitų pastabų neturi.

8. ŠAULYS. Europos zodiake Šaulio žvaigždyną atstovauja miestas Strelnia, kas rusiškai reikštų šaudynę arba šaudymą. Su šaudymo griausmu bei ugnimi čia susijęs miestas Inga (Agni), kuris kartu, gali reikšti ir seno tikėjimo ugnies garbinimo vietą.

9. OŽIARAGIS. Greta esantys miestai Kozju (Kosju) ir Kozžym (Kožym) rodo neabejotiną šių pavadinimų sąsają su ožka (rus. koza – ožka) ir su žiema (žym – zym – žym – žiema). Taigi, čia galima sušalti į tą patį ožio ragą, kaip ir mažajame Minčios zodiake.

10. VANDENIS. Už Volgos stovi miestas Vandžgaly (Vonžgaly - Vožgaly), reiškiantis vandenų galus. Miestas dunkso vandeningų upių takoskyroje, iš jo aplinkos srūva siauri „vandenų galai“ (žr. atitinkamą žemėlapį).

11. ŽUVYS. Pačiame Europos zodiako sektoriaus viduryje stovi miestas Somovo (rus. som – šamas). Jam talkina miestas Rybūški (rus. žuvelės) ir stambi Kaspijos jūroje esanti „žuvis“ –  Ruonių sala. Kaspijos jūra primena kiek iškreiptą W raidę, kaip ir Kasiopėjos žvaigždynas. Gal galima būtų dėti tarp šių pavadinimų lygybės ženklą (Kasiopėja – Kas(io)pėja – Kaspėja – Kaspija)? Senoviniuose mituose Kasiopėja yra siejama su Etiopijos karaliene, kuri didžiavosi esanti gražesnė už jūrų deives nereides. Už tokią puikybę Poseidonas ją nubaudė, pasmerkdamas matomai suktis amžinoje dangaus karuselėje. Taigi, metė ją į Šiaurę, kur ištisus metus galima ją įžvelgti šiaurinio žemės pusrutulio padangėje. Taip Kasiopėja, ko gero, nuo Etiopijos laikų yra „numesta“ nuo panašaus Turkanos ežero į šiaurę kitu, Kas(io)pėjos – Kaspijos jūros, pavadinimu. Danguje ši jūra projektuojasi į Žuvų žvaigždyną.

12. AVINAS. Tarp Žuvų ir Avino žvaigždynų, tiesiai ant zodiako rato, Gruzijoje stovi miestas Telavis. Kodėl ne Telžuvis – nes miestas stovi Telio ir Žuvų riboje? Tikėtina, jog tokiu pavadinimu anuo metu norėta pabrėžti krašto priklausomybę Telio – Avino sektoriaus, o ne Kaspijos (islamo) sektoriaus gyventojų kultūrai. Sektoriaus priklausomybę Avinui nurodo Ukrainos miestas Ovčakovo (Očakovo), nes rusiškai ovcy reiškia avys.

Ta proga būtų įdomu pagalvoti: jeigu tokie plotai, kaip Anglija, Bulgarija ir Dunojaus baseinas, yra susiję su zodiaku, tai gal ir Juodosios jūros, užimančios didelę Avino dalį, vardas kaip nors irgi su juo susijęs?. Senasis Juodosios jūros pavadinimas yra Euksinų jūra. Kaip tartų žodį anglai, jeigu pavadinimas būtų užrašytas Awksinų? Aišku, jie sakytų „Euksinų jūra“. Šis kazusas, jeigu būtų tikras, galėtų atkurti patį pirmąjį Juodosios jūros pavadinimą: Avksinų jūra, ir ji logiškai priklausytų Europos zodiakui.

Štai ir apėjome visą zodiaką ratu. Jo pradžia Europos centre ir atrodo labai įspūdingai. Matome, jog savo laiku buvome pagoniškosios Europos baltųjų žmonių kultūros elitine dalimi.

LIETUVIŠKOJI  AŠIS

Savo kultūrą atsinešėme iš vėsiosios ledynmečio Afrikos. Ar palikome ten papildomą ženklą? Pažvelgę į žemyno pietus, matome senovinį miestą Bulia’vajas. Galima būtų nekreipti dėmesio, jeigu miestas nestovėtų ant to paties dienovidžio, kaip ir Telio (Buliaus) linija, einanti nuo Lietuvos pro Bul’gariją ir kultinius Buliaus ženklus Kretoje iki pat Buliavajaus. Angliškai žodis way reiškia kelią (mūsų atveju –  dienovidį). Nubrėžus statmeną liniją tarp Telio ir Buliavajaus, gauname tiesę, kurią galima pavadinti 12 000 km ilgio Lietuviškąja ašimi.

Ašis dėl dienovidžių lenktumo yra nubrėžta laužyta, tačiau iš tikrųjų šiaurinis ir pietinis taškai yra jungiami tiesia linija, einančia maždaug +27° ilgumos geografinio dienovidžio koordinate. Čia buvo mūsų senasis Grinvičas.

Europos kelio pradžioje stovi kaimas Ašaša (dab. Kabeliai), kuris nedviprasmiškai liudija, kad jis yra „aš Aša (ašis)“. Afrikos kelio gale taip pat teka upė, sakanti tą patį: Šašis – ša ašis – šia Ašis. Ir, kad neliktų abejonių, Europoje prie Telio yra upelė Lietauka ir toje pat pozicijoje Botsvanoje taip pat teka upė Letiahau – Lietauha – Lietauka.

Iš ten atsinešėme ne tik savo valstybės pavadinimą, bet ir ugnies garbinimą, pradedant Gaboronės – Gab’oronės miestu (Afrika) praeityje ir baigiant ugnies deive Gabija dabartinėje Lietuvoje. Sakyti, kad esame kilę iš Pietų Afrikos, kažin ar būtų teisinga, bet galime konstatuoti, kad gyvenome ir Pietų Afrikoje. Tai paliudija ir anoje pusėje, netoli Letiahau esanti vietovė Buta Butė (Lesotas), kaip ir pas mus esantys Butkiškis, Butingė, Butrimonys. Kambarius, kur būname, taip pat vadiname butais. Tikėtina, jog Pietų Afrikoje baltieji žmonės senovėje kalbėjo lietuviškai, bet tai nereiškia, kad kiekvienas rusas, vokietis, lenkas, anglas ar prancūzas šia kalba vėl ims kalbėti iš naujo (atgal nepagimdoma). Tačiau kaip neprisiminti Karaliaučiaus profesoriaus Imanuelio Kanto parašytų žodžių vokiečių-lietuvių kalbų žodyne: „Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą, kuris išsprendžia ne tik filologines, bet ir tautų raidos paslaptis“.

Šia mintimi knygą „Apie seniausiuosius laikus“ pradėjome, šia mintimi pirmąjį tomą ir baigsime. Jį galima būtų vadinti Lietuvos idėjų knyga. Gal, atsigręžus atgal, reikėtų kai ką tikslinti, keisti, tačiau pagal galimybes knyga yra išbaigta. Ir, jeigu pirmasis jos tomas reiškia idėjas, tai būsimas antrasis tomas atspindės socialinius mūsų senos istorijos aspektus. Tad, iki.

Silvestras Rimgaudas  Sinkus

Lietuva, Kaunas, 2009 m. 

 I dalis - knygos pradžia

Tęsinys - II-oji knyga