XIV dalis

 

Rimgaudas Sinkus  

 

 

 

XV. SUMANIOJI BALTŲ KULTŪRA

 

Semantika yra kalbotyros mokslas, tiriantis reikšmines, prasmines, logines simbolių, kalbos ir matematinių vienetų struktūras, tarpusavio jungtis. Šio mokslo atstovai yra M.Brealis (Prancūzija), L. Jelmslevas (Danija), V. Vartburgas (Vokietija), V. Toporovas (Rusija), J. Hintikas (Suomija), A. Tarskis (Lenkija), K. Gėdelis (Čekija), A. J. Greimas (Prancūzija – Lietuva), V. Kašinskas (Lietuva, vaizdų semantika), R. Ambraziejienė (Lietuva, simbolių semantika), J. Šeimys (Lietuva, rašto ženklų semantika), Anželika Zelma Tamašs (Latvija – Lietuva, pavadinimų energinė semantika) ir t. t.

  

BIRUTĖS KALNO OBSERVATORIJA

 Archeologinius Birutės kalno tyrimus aprašė archeologas prof. V. Žulkus (Palangiškiai pagonys, 2005). Jie parodė, kad kalnas nebuvo vėjo sunešta smėlio kopa: yrant ir stiprinant, išliko ovali 16x13 m dydžio aikštelė. Aikštelės perimetre išliko stulpavietės, kurios sudaro piešinį, susidedantį iš dviejų skirtingo dydžio apskritimų. Architektas S. Manomaitis padarė originalaus dydžio modelį ir su prof. L. Klimkos pagalba buvo nustatyta, kad XII a. laikais kalne buvo stulpais orientuota astronomijos observatorija.

Pav. 1.  XII-XIII a. antrinės Birutės kalno observatorijos schema.

 

Autoriui, gi, padėsčius visą V. Žulkaus aptiktų stulpaviečių geometriją, paaiškėjo, jog, anksčiau dar už atrastąją, kalne buvo kita, t. y. pirminė Palangos miesto observatorija. Šios astronomijos observatorijos kontūras yra analogiškas Jūrės astronomijos observatorijos kontūrui, o skirtumas toks, kad uždaras Mėnulio rato kalendorius Palangoje turėjo 13, o ne 12 sinodinių mėnesių dalmenis. Dvi šoninės stulpavietės, esančios Birutės kalne, rodo į Kačaičių (Katšaičių) piliakalnio bei Tverų kryptį, o kita siejama su Jorės ir Margių (miškas), t. y. „margučių marginimo“ kryptimi. Apskritimų santykiai tiek Palangoje, tiek Jūrėje turi tą pačią proporciją 2r = R, Saulės rato kalendoriai yra identiški, o Mėnulio rate skiriasi pilnaties – jaunaties atstumų žingsniai, todėl pirminėje Birutės kalno astronomijos observatorijoje aplinkui R vidut. = 7,75 m ratą stovi 26, o Jūrės rate 24 Mėnulio fazių sekos žymės. Tyrinėtojui, kad jis nesipainiotų, pasakysime, kad, pereinant iš sieksnių į metrinius dydžius, V. Žulkaus darbe buvo taikoma senovinės Romos pėdos (sen. Romos pėda = 29,63 cm) dimensija. Ir senosios Palangos, ir Jūrės observatorijų dienų bei Mėnulio fazių eigos buvo vedamos ugnelėmis. Ir vienoje, ir kitoje veikė kultūrinės vaidilučių (vaidilų – vaidilių), taip pat mokslinės žynių institucijos. Šventinių kalendorinių apeigų, kurias vykdė vaidilutės, esmė, pavyzdžiui, yra aprašyta Liberto Klimkos knygoje Lietuviškų tradicijų skrynelė (leid. Didakta, Vilnius/2013). Žyniai, gi, į šviesulius žiūrėjo plika akimi, naudodami iš medžių kamienų skobtus vamzdžius.

Pav. 2.  Pirminė astronomijos observatorija Palangoje 7632 m. pr. Kr.

 

Pirminė Birutės kalno astronomijos observatorija buvo struktūrinė, t. y. ji veikė dieną ir naktį. Kodėl, visgi, nuo struktūrinės observatorijos reikėjo pereiti prie V. Žulkaus ir L. Klimkos aprašytos kitokio tipo observatorijos darbo? Pasirodo, jog aplinkybės keitėsi ir tuomet, kai dėl pakrantės puldinėjimų reikėjo priešintis, aplinkui kalną teko daryti įtvirtinimus, ko išdavoje besiginantiems pasidarė ankšta. Žyniai tada Mėnulio rato atsisakė, reikalingose dalmenų vietose įkasė stulpus ir tokiu būdu kalne liko stulpinės konstrukcijos observatorija: per švenčių šventimus ji atliko kultūrinį vaidmenį.

Birutė

Tiek pirminei, tiek antrinei Palangos observatorijoms vadovavo vaidilos (vaidilės) ir astronomijos žyniai. Birutė, kilusi iš garbingos Vydmantų giminės, observatorijos mokymo centre buvo pasiekusi vaidilutės lygmenį: šoko, dainavo, kankliavo, buvo supažindinta su Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu Kęstučiu ir už jo ištekėjo. Vainikėlis per jungtuves tada nuo kairiosios nuometo pusės buvo perkeltas į dešinę. Keltuvių rytą, kaip moteris, Birutė buvo apgaubta gobtuvu ir iš vaidilutės pasidarė vaidile. Po jungtuvių kunigaikštienė pasiliko gyventi Vilniuje, sukosi Perkūno šventyklos apeigų rate, rėmė kultūrą, mokslą, tačiau, žuvus Kęstučiui, grįžo į Palangą, kur žynių buvo mokslinama ir tapo žyne.

Žmonės mylėjo Birutę, garsas apie ją po Lietuvos didžiąją kunigaikštiją, vėliau ir Lietuvą, sklido toli. Rodant iškiliai vaidilutei, vaidilei, žynei bei kunigaikštienei pagarbą, Birutės kalno papėdėje iškilo paminklas „Tau, Birute!“.

Pav. 3.  Paminklas, paskirtas LDK vaidilutei ir kunigaikštienei, „Tau, Birute!“.

Elnias Devyniaragis

Sinodiniame Mėnulio rato kalendoriuje yra 383,89 dienos ir Saulės rato kalendorių jis lenkia 383,89 – 365,25 = 18 dienų laiko tarpu. Elnias, žiūrint iš šono, šakoje turi 9 ragus. Antroji šaka yra užstota ir, nors elnias turi 18 ragų (dienų), žiūrint iš šono rodosi, kad jis yra tik Devyniaragis: taip mūsų mitologijoje užkoduota ši kosminė dienų skirtumo mįslė.

Laiko nustatymas

Kačaičių (Katšaičių) piliakalnio kryptimi nuo Palangos matome akmenį, kuris vadinamas „Balniaus kūliu“. Akmuo stovi ano meto Liūto (Vilko) žvaigždyne ir čia laikas Balnius, pabalnojęs Regulo akmenį, joja pirmyn, vienam apsisukimui aplinkui šiaurinės dangaus sferos polių sugaišdamas 25.920 metų (1° = 72 m.) laiko tarpą. Balniaus, t. y. sėdinčio Regulo žvaigždės balne jojiko, padėtis, lyginant su dabartine Regulo žvaigždės padėtimi, žvaigždėlapyje sudaro 134° kampą ir tai reiškia, kad šis akmuo buvo padėtas prieš 9648 metų (134° x 72 m. = 9.648 m.) ir tai rodo, kad Palangos observatorija buvo įkurta 7632 m. pr. Kristų metu. Gal, pasibaigus ledynmečiui, Birutės kalnas buvo užsemtas vandeniu? Taip nėra, nes 8.213 m. pr. Kr. aukštas vanduo prie Billingeno Švedijoje praplovė žemę, atsirado sąsiauris ir gėlo vandens lygis Baltijos duburyje per metus nukrito 25 metrais žemiau (Rimutė Rimantienė). Observatorija, gi, buvo įkurta 581 metais vėliau (8213 – 7632 = 581), kai Palanga buvo sausumoje.

Post scriptum

Sudėję indoeuropiečių kalbų garso virpesius į techninį pluoštą ir „nuėmę“ triukšmus, japonai išgrynino kalbą, ir nustatė, kad indoeuropiečių kalbų prokalbė prieš 9–10 tūkstančių metų buvo lietuvių kalba: tokia žinia buvo paskelbta 2016 m. spalį TV žiniose ir internete.

 

Tęsinys - XVI dalis

          

Į puslapį VYDIJA