PRADŽIOJE BUVO ŽODIS
Paskaitų
- meditacijų knygos
(207 psl.), išleistos 2004 m., įvadas:
Pradžioje
buvo Žodis (...) ir tas Žodis buvo Dievas. Šiandienos pasaulio (bent jau
vakarietiškojo, į kurį kaskart su didesniu pagreičiu orientuojasi ir mūsų
kraštas) akimis žiūrint, tenka pripažinti, kad su šiais evangeliniais
žodžiais galėtų sutikti nebent naivuolis idealistas. Kur kas įtikinamiau
skambėtų, jei tartume visa ko pagrindu, pradžia esant darbą, veiklą,
gamybą, verslą, ekonomiką, politiką, bet tik ne paprastą nepelningą
dviejų asmenų pokalbį, tai yra gyvenimiškai kasdienį santykį. Ar gali
būti, kad pradžioje yra gyvai ištartas bei išgirstas žodis, gimdantis
atsakymą, atsakomybę už ir prieš kitą asmenį? Ar kas dar ryšis patikėti,
jog būtent čia viskas prasideda, nes visa per jį atsirado, ir be jo
neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. O gal veikiau pradžioje buvo
masiškai tiražuojama spauda, iš kurios gauname visas žinias, vadinamas
informacija (in-formacija tai, kas priešinga formacijai, gal
de-formacija?), kuri sukuria ir drauge pasigvelbia visą mūsų pasaulį
mąstymą, jausmus, svajones, santykius. Tiesa, reikia pastebėti, kad
šiandien dienraščiai pirmenybę užleidžia televizijai su jos pateikiamu
virtualiu tikrovės pakaitalu, kurį mes vadiname pasauliniais įvykiais,
komentarais, mada, meilės dramomis ir pan. Vis mažiau sutinkame tikrų
žmonių, vis mažiau turime tam laiko. Vis rečiau išvystame tikrus medžius,
užuodžiame tikrą pievos kvapą, suklusdami išgirstame jūros ar miško ošimą.
Juk visa tai mums atstoja TV ar internetizuoto kompiuterio ekranas. Ar ne
laikas pagaliau pripažinti, kad Pradžioje atsidūrė mass media, kuri
masiškai produkuoja ir teikia mums gyvenimų kopijas, vis labiau
paslėpdama tikrovę, nepalikdama nei vietos, nei laiko gyvam susitikimui,
šeimyniniams, bendruomeniniams santykiams, pokalbiui, ištartam-išgirstam
Žodžiui?
Nors sunkiai, bet dar mename laikus, kai smaugiami sovietinio melo,
neteisybės, skurdo gniaužtų, su viltimi žvelgėme į laisvus bei
turtingus Vakarus. Sulaukėme. Esame jau laisvi su laisva ekonomika,
laisvu kapitalu, laisvomis masinės komunikacijos priemonėmis. Tik ar
tai laisvė? Krikščioniui sunku suvokti laisvę, kuri nėra išlaisvinimas,
atpalaiduojantis meilei nesavanaudiškam santykiui su Kitu, Kitokiu,
nesvarbu kokiam socialiniam sluoksniui jis priklausytų. Troškome laisvės,
o vietoj vienos priespaudos gavome kitą, nemažiau suktą, prisidengusią
infantiliškų pagraudenimų, šiurpinimų, neišsipildančių pažadų, pramogų
ekranizuota kauke. O vis tik tai priespauda, uždaranti žmogų į
niveliuojančią matricą bei įtikinėjanti, kad ekonominė gerovė, pramoga,
masinė komunikacija tai šulai, ant kurių stovi pasaulis. Pasaulis gal,
bet Dievo karalystė tikrai ne. Ant ko gi stovi Dievo karalystė, ant ko
stovi laisvė ir laimė krikščioniui? Ant gyvo santykio su tikrove, ant
susitikimo veidas į veidą, o ne per TV, kompiuterio, mobilaus telefono
kabelį ar radijo bangas, ant laiko, prabūto, išbūto, ištverto drauge, ant
pokalbio, ant (at)sakymo, Žodžio...
Ar dar turime ryžto patikėti, kad pradžioje yra Žodis, ir viskas prasideda
nuo dialogo? Dialogo ne tik su tais, kuriuos susitinkame fiziniu
pavidalu, bet ir su tais, kurie, kaip ir mes, krikščioniškosios istorijos
bėgyje kreipė savo žvilgsnius ir ausis į įsikūnijusią Meilę, vadinamą
Jėzumi iš Nazareto. Jie vis dar gali mus užkalbinti ir prakalbinti. Jie
byloja apie gyvenimą, kylantį iš (at)sakymo ir tampantį Dievu-su-mumis.
Bet ar turime laiko juos išklausyti? Ar dar turime laiko tylai,
meditacijai, susitelkimui, religijai prablaškančio bei išbarstančio ekrano
akivaizdoje? Šventasis Raštas tai Dvasios įkvėptų žmonių, norėjusių
(norinčių?) perteikti Žodį, laiškas mums.
Ar mes vis dar ilgimės šio dialogo?
Tiems, kurie vis dar ilgisi, ir yra skirtos šios biblinės meditacijos,
kurios iš pradžių buvo išsakytos gyvu žodžiu, o po to klausytojų
pageidavimu įgavo šį konspektų pavidalą. Būtina paminėti, jog autorius
visiškai nesiekė pateikti vienintelę ir tikrą Biblijos tekstų
interpretaciją, o viso labo tik tai, kaip jį asmeniškai prakalbino Dievo
Žodis. Svarbu buvo ne tikrosios ir visuotinės tiesos išsiaiškinimas, bet
biblinis kelias į Tiesą, kuri yra pats Dievas, tai yra gyvenimas meilėje.
Su šiomis interpretacijomis bei išvadomis skaitytojas sutikti neprivalo,
nebuvo siekta įtikinti. Svarbiausia buvo išprovokuoti skaitytoją patį
skaityti Šventąjį Raštą, pajusti, kad šis tikrai gali atsiliepti į jo
kasdienius rūpesčius, nerimą, džiaugsmą. Trumpai tariant, šių meditacijų
tikslas pastūmėti durų link. Durys tai Biblijos puslapiai, kuriuos
(kurias) turi atverti tu pats. O už durų gyvenimas, įprasminta
kasdienybė, tikrovė, meilės susitikimas, Žodis, pats Dievas.
Nerijus Marija Čepulis OFM |