LAUMAKIO RAGANOS

Rasos Ambraziejienės
„Laumakio raganos. Tautotyrinės sakmės“, 442 p., 2020 m.

Ištrauka iš pratarmės:
„ Kas gi tos „tautotyrinės sakmės“? Taip, knygoje gausu tautotyros ir tautosakos – etnografijos, folkloro žinių. Taip, čia byloja pasakojimai, senovinių padavimų atspindžiai, mitologinės ir etiologinės sakmės – ir pasiekusios mus iš tūkstantmečių glūdumos, ir ganėtinai drąsiai sušiuolaikintos. Riedama pagrindinių metinių švenčių Ratu, lydimu senovinių papročių ir apeigų. Vis dėlto, tai tikrai ne mokslinė studija ir ne tautosakos darbai. Ši knyga – vaizduotės kūrinys, literatūra. Galbūt derėjo pavadinti etnologiniu romanu arba mitologine apysaka? O gal semiotine sakme – nes ypatingas dėmesys čia skiriamas kalbotyrai, ženklų ir simbolių prasmėms bei reikšmėms? Galėčiau įvardyti tiesiog romanu – ir skaitytojas pats tesprendžia, apie ką tai ir vardan ko. Tačiau jei rašau lietuviškai, jei stengiuosi visa ką įžodinti sava kalba, tuomet žodis romanas nieko nepasako, tai sutartinis terminas, kuris šiuo atveju netgi per siauras. Taigi, ši knyga – tai pasakojimas apie senąjį pasaulį, nugrimzdusį praeityje, pamirštą, nutilusį, tačiau vis dar gyvą, tebeglūdintį kažkur ten, girių germės gelmėje ir mano širdyje. Tai sakmė apie moterį ir materiją. Apie Mergelę-Motiną-Senę. Promotę, Senolę. Žynę ir Saugotoją. Apie Žemę Gimdytoją. Mariją ir Marą. Apie Deivę Kūrėją ir jos slėpinius. Sakmė apie laumes raganas, tebegyvenančias kažkur Dzūkijoje šiandien. Tikėkime arba ne. Arba pavadinkime mitu – tuo, ko niekada nebuvo, tačiau kas vyksta nuolatos. /.../ “

Jei norite šią knygą įsigyti,  rašykite mums - vydija@vydija.lt
arba ieškokite knygos.lt

Ankstesnės knygos - „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ - pristatymas