Aš rami šiame ašrame
Nepaklysiu jausmų aštrume

Ąžuolų tūkstantmetė galia
Žolynų vilnijanti veja
Žilų samanų apsuptis
Žalių papartynų slaptis...
Žalčio sergstimo Žiedo valia
Man paskirta laiminga dalia

Žydi auksu žadėta viltis
Žaidžia rūko lašeliais naktis
Žadą protėvių dvasios atgaus
Ir už mano kvailybę nubaus...
Bet jau žyra sidabro rasa
Žydrą ugnį užkūrė aušra
Židiny tam piktybė pražus
Žodis - atpirkta! - ištartas bus
Ir žadėtojo Žiedo ugnies
Netyra širdis nepalies

Aš rami Tavam ašrame
Palaimingos gelmės aiškume

***
                         

Žiūriu,
Kaip žyra žara ant išminties ežero.

Matau,
Kaip pažinimo rožės spyglys rėžia patiklų delną.

Stebiu
Nuostabų pasaulį,
Stebiuosi ežeru ir žara,
Nusilenkiu tikėjimo ir meilės stabui,
Visos tvėrinijos stuburui ir vilties vėliavos stiebui.
Stiebiuosi link stebuklo.

Regiu
Rožinę žarą, žėrinčią anapus suvokimo rėžio,
Iš stiprybės ragų ragauju slapties vyną,
Iš regenos rankų imu dievišku raugu užraugtą rugį.

Paparčiui pražydus
Išvydau
Angelo veidą.
Žilas vydūnas veda prie veidrodžio...
Manin žvelgia Dievas

***

Žolė po ąžuolu.
Žaltys šliaužia žilo krivio kreivąja lazda.
Saulė kyla.
Šyla šilo pievelių uogynai,
Šalia šaltinio klampi samana,
Upokšnio ūksmingoj vėsoj žali papartynai.

Pelkynų ežero sala.
Ten įbesta
Galingoji krivūlė.
Čia laša mano atminties sula
Ir sprendžias ateities byla.
Saulėtą sielos žiežirbą
Sidabro siūlas sieja su mana dalia.

Šitoj saloj, ant patirties viltingo suolo
Apsalus laukiu dieviško prisilietimo,
Maldon panirusi ant kelių puolu
Ir įsidrąsinu prašyt leidimo
Suvokti kas esu,
Kodėl čion atėjau,
Ko ieškau šalia šios žilų žynių lazdos,
Išvysti ką tikiuos žalioj šaltoj lemtingo šulinio gelmėj?

Žalia žolė laižo pailsusias kojas,
Baimingi žingsniai laužo trapius šilojus,
Išskaistinančiame lauže
Aistrų verpetai suliepsnoja.
...........

Ir papartyno virpančioj tamsoj
Sušvyti Žiedas.
..........

Žolė po ąžuolu.
Ir vėl žalia tyla.

***

1992, vasarvidis
Rasa A.