PRIESAKAS PASILIEKANTIEMS...

Takažolių tylą, širdažolių giesmę, meilę Tėvynei, žmonėms, jūrai, miškams ir laukams nešiokimės savyje, savo širdyje.

Turbūt juokinga būtų galvoti, kad įmanoma susikurti laimingą ir sąžiningą pasaulėlį, kuriame kantriai, be klaidų, be atgailos būtų galima palengva gyventi ir neskubant atidžiai daryti vien tik  gera. Norint gyventi sąžiningai, reikia nerimti, susipainioti, klysti, pradėti ir mesti, amžinai kovoti ir netekti. O ramybė - dvasinė niekšybė.

Gaivinkime savas tradicijas vakaronėse, vestuvėse, vardynose, sunkią atsisveikinimo valandą, švęsdami kalendorines ir šeimos šventes. Saugokime mūsų bočių sukurtą kultūrą ir ugdykime naują. Be tradicijų mes neturime teisės vadintis lietuvių tautos sūnumis ir dukromis.

Kurkime kiekviena proga apeiginį aukurą, laužkime apeiginę duoną, dainuokime apeiginę dainą. Kalbėkime ta pačia proga apie dalykus, kurie mus vienija - TRADICIJAS. Apie tradicijas jau reikia kalbėti ir jas gaivinti, nes mes jas praradę.

Įsigykime tautinį kostiumą, dėvėkime baltos spalvos rūbus, nešiokime gintarus kasdien ir šventėse. Savo kambario aplinką papuoškime verpstelėmis, rankšluostinėmis, tautinėmis juostomis. O darželiuose nepamirškime auginti rūtas, lelijas, pinavijas ir kitus mūsų močiučių numylėtus augalus.

Likime nepakantūs savyje ir aplinkoje egzistuojančioms negerovėms (persivalgymui, gėrimui, rūkymui ir t. t.). Būkime ištikimi gyvenimui, TĖVYNEI. Žinokime jos istoriją, žiūrėkime į ateitį. Siekime kilnių tikslų, tarnaukime grožiui, tiesai ir tuo praturtinsime savo gyvenimą.

          Paduokime ranką vienas kitam. Po vieną mes silpni. Dalinkimės tuo, ką turime gero sukaupę. Vėliavą kelkime kiekvienas ir po ja kvieskime kitus. Nelaukime, kol kitas iškels, kad po ja pasislėpę galėtume eiti. Būkime protingi, taktiški diplomatai. Patarlė sako: „Nedrebėk, žvirbli, ereliu būsi“.

Ne tas pats palikti pėdsaką ar tik pripėdinti žemę.

Telydi mus visą gyvenimą didelė, iš gyvenimo išplėšta, stiprioj kovoj atrasta laimė.

Kraštotyrininkė, švietėja, mokytoja Marija Vosylienė, 1980 m.

2008 m. pabaigoje išleista knyga „Palikti pėdsaką“ - tai 20-ties kraštotyrininkų prisiminimai  apie Mariją Vosylienę ir jos sudarytas lietuviškų vestuvių scenarijus.