|
Keliai keleliai malonės laikas
Yra tokia nuomonė apie Lietuvos kelininkus, veikiau jų darbą, kad jų nutiesti keliai puikūs. Sutinku ir pritariu. Yra ir kitokie keliai, žmogaus nutiesti dažnai nematomi, kuriuos jis tiesia savo žodžiais, o neretai veiksmais, ir įtakoja savo, savo vaikų, šeimos ir tų, kurie jo klausosi ir juo seka, gyvenimus. Kiekvienas ištartas žodis sėkla, iš kurios išdygs arba sveikas želmuo, arba piktžolė. Kiekvienas krikščionio ištartas žodis ypatinga sėkla. Kodėl? Todėl, kad jis įėję į dvasinį pasaulį. Ar gali taip būti? Gali. Kol kas tik dvasia, nes kūnai randasi šioje žemėje. Na, o jeigu įėjęs, tada turi būti ir vartai, pro kuriuos įeinama. Yra žmonių, kurie įėję ne pro vartus, o veikiau perlipę tvorą, tai ezoterijos ir okultizmo skleidėjai, melagingų religijų guru ir jų pasekėjai. Ne veltui Kristus pasakė, kad kas neįeina pro vartus į avių gardą, tas vagis ir plėšikas. Taip pat, kad visi, kurie pirma Jo atėjo, buvo vagys ir plėšikai (Jono 10, 8). Tai tie, kurie kalbėjo, darė, skelbėsi kažkuo esą, įkūrė religijas, nors ir padarė tai anksčiau, o gal vėliau už Kristų. Anksčiau ar vėliau, niekas nuo to nesikeičia, nes Kristus buvo Sukūrimo pradžioje: ...o šiomis paskutinėmis dienomis (Dievas) prakalbo mums per Sūnų, (...) per kurį sutvėrė pasaulius (Hebrajams 1, 2). Vėl apie paskutines dienas? paklausit. Vėl. Paskutinės dienos ir yra paskutinės dienos. Nes laikas paskutinis. Ir ne malonė pas Dievą baigėsi, bet laikas malonei. O kas yra toji malonė? Paaiškinsiu. Bet prieš tai papasakosiu apie rusų rašytoją F. Dostojevskį. Jo tikėjimo credo man daro įspūdį. Būdamas pačiame jėgų žydėjime jis buvo nuteistas myriop. Prieš nuosprendžio įvykdymą keletas minučių buvo skirta atgailai, ir F. Dostojevskis mąstė: ,,O kas būtų, jei nereikėtų mirti? Jeigu viską grąžinti atgal? Kokia amžinybė!!! Ir visa tai būtų mano kiekviena minutė, valanda, diena... Nieko veltui neišeikvočiau! Ir atsitiko taip, kad Dievo malonės dėka jo buvo pasigailėta! Paskutinę minutę mirties bausmę pakeitė katorga. Grįžęs į tvirtovę toliau kalėti, F. Dostojevskis rašė broliui: Gyvenimas dovana, gyvenimas laimė, kiekviena minutė galėtų tapti amžinybe pilna laimės! Aš pasikeisiu, antrąkart gimsiu ir pasikeisiu gėriui! Tai visa mano viltis ir paguoda! Štai kas yra malonė nepelnytas pasigailėjimas. Pavyzdžiui, tu sėdi kalėjime ir nėra jokios prošvaistės, kad tave paleis. Ir štai ateina žmogus, kuris pareiškia, kad atsėdės tau skirtą laiką, o tu gali keliauti namo. Tu, aišku, sutinki ir tampi laisvas, gauni tai, ko neužsitarnavai, nes tavęs pasigailėjo. Tokia yra Dievo malonė mūsų atžvilgiu, nes kiekvienas iš mūsų turėjome būti prikalti prie kryžiaus, bet malonė atėjo nelauktai, kai kam dar negimus. Jis mirė už esančius ir ateisiančius. Ar gali būti dar didesnė meilės ir gailestingumo išraiška? Vietoje mūsų ar būsimų kartų kraujo buvo pralietas Kristaus kraujas; vietoj mano, tavo sūnaus kojų, buvo perdurtos Jo kojos, rankos... Ir ne į tave spjaudė, bet į Jį INRI. Štai kas yra Dievo malonė, ir paniekinti ją gali tik beprotis arba labai piktas žmogus. Būtent po šių įvykių Dievo, bet ne žmogaus, malonės dėka F. Dostojevskis tapo žinomas kaip rašytojas krikščionis ir humanistas filosofas. Rašytojas savo gyvenime daugiau niekada nesiskyrė su Biblija ir skaitė ją iki paskutinės gyvenimo šioje žemėje valandos. *** Apokalipto laikai, apsirėdę kitokiais rūbais, grįžo septynmyliais žingsniais tik blogis šiandien dėvi kitokį apdarą. Net ir kasdienybė turi kitą veidą: vietoj kupranugarių mersedesai, vietoj tunikų kostiumai ir moteriški kostiumėliai, vietoj sijonų džinsai. Kryptis tokia supanašėti taip, kad neatskirtum, kur yra vyras, o kur moteris. Taip veikia pasaulio dvasia, ir kaip tai paranku homoseksualizmui... Kas iš mūsų žinome, kad net iš pažiūros nekalta puošmena, pavyzdžiui, visuotinai paplitęs auskaras kairėje vyro ausyje, yra homoseksualistų skiriamasis ženklas? Kuo dar pasireiškia šie laikai? Viešu apnuoginimu to, kas asmeniška, aklumu tiesai, žiaurumu ir panieka amžinoms vertybėms, patyčiomis ir nuosavu teisumu. Todėl malonės laikas ir baigiasi. Negi mąstantis žmogus gali ramiai žiūrėti, kai jo vaikus veda mirti: pedofilai ir homoseksualai kėsinasi į mūsų vaikus, o kalbančius apie juos tiesą sodina į kalėjimą; kai raginama į valdžią rinkti lesbietes ir gėjus... Kai TV laidose vyksta nuolatinis homoseksualių santykių propagavimas; kai žmogžudžiai išteisinami, o visuomenė tyli. Kai blatas (užimamų pareigų, pažinčių) vėl vertinamas labiau nei dora. Kai Bažnyčios nuomonės nepaisoma kaip pasenusios ir kvepiančios naftalinu... Tų, kurie šiandien kalba prieš Dievo Žodį, noriu paklausti gal jūs žindote tikinčios motinos krūtį, o gal jus nešiojo tikinčio tėvo rankos? Ar jūsų akimis žiūrint, jie taip pat neišmanėliai? Nojus (toks naivuolis) ano pasaulio žmonėms buvo gana keistas, gal net per švelniai pasakyta, nenormalus fantazuotojas. Šimtą dvidešimt metų jis statė gigantišką geldą, ir kas finale? Štai apie finalą ir noriu pakalbėti. Finaliniai laurai atiteko būtent jam, o ne kaimynams, kurie 120 metų (tais laikais žmonės gyveno kiek ilgėliau) iš jo šaipėsi, rodydami pirštu į smilkinį (savo). Į kieno smilkinį rodė, taip ir įvyko, į kurią vietą rodė, ta vieta ir pakišo koją. Kaip? Patys liko už borto, ir tai ne Titaniko variantas, nes ten kai kurie išsigelbėjo... O čia buvo aiškiai pasakyta: išsigelbėsi tu ir tavo šeima dėl to, kad patikėjai Mano žodžiu. Ir išsigelbėjo viso labo tik aštuoni žmonės. Nuo ko išsigelbėjo? Nuo keturiasdešimties dienų baisaus potvynio pasekmių žūties. Negi jūs tikite tokiomis nesąmonėmis? paklaus skeptikas. Kodėl ne? Užteko savaitę liūtims palaistyti Vokietiją ir kai kurias kitas Europos šalis, kai automobiliai virto kanojomis. Pridėk dar trisdešimt tris paras dieną naktį pliaupiančių vandenų, matysi, kas laukia. O laukia ne tik liūtys. Dievas nepadarė klaidos. Klaidą padarė žmogus, nepatikėjęs Juo. Barbarų gentys buvo išnaikintos. Žiauru? O, Visatos kontekste, nukirsti gyvam vaikui pirštus ir nusiųsti juos tėvams, nežiauru? Žaginti vaikus, nežiauru? Demonstruoti genitalijas sunkvežimiuose gėjų paradų metu, ar tai neverčia jūsų drebėti iš apmaudo? Jei ne, tai potvynis kai kam ir bus geroji naujiena. Kitos nebebus, nes laikas paskutinis. ...Taigi nuodėmės plitimas laikinai buvo sustabdytas. Bet tik laikinai, nes Nojus, išlipęs iš arkos, spėjo gerokai prisidirbti ir nuomaras vėl pasklido po žemę. Dažnai žmogus, ką tik laimėjęs svarbią savo gyvenimo kovą, patiria skaudų pralaimėjimą. Tačiau visada yra galimybė pradėti iš naujo. O mūsų Dievas ir yra toks, antrojo šanso, Viešpats. *** Mes pavertėme Lietuvą nusikaltėlių, vagių ir paleistuvių žeme. Tai blogoji naujiena: Viešpats kaltina krašto gyventojus, nes nėra šalyje tiesos, gailestingumo nė Dievo pažinimo. Šmeižtas, melagystė, žmogžudystė ir svetimavimas įsigalėjo krašte, vienas kraujo praliejimas po kito. Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos. Jie girtauja ir paleistuvauja, jų valdytojai gėdą pamėgo labiau negu garbę. Taip pranašas Ozėjas apibūdino padėtį anuometiniame Izraelyje. Nelabai kuo skiriasi nuo mūsų šalies? O geroji žinia yra ta, kad vis dar yra galimybė, atverianti naujus kelius. Gana žiūrėti, ką daro tas ar anas, ar kuris nors kitas. Reikia patiems imtis iniciatyvos visose gyvenimo srityse, o po to, pasiekus pergales, eiti į visuomenę su idėjomis, projektais, lėšomis. Minia galvoja vienaip, bet eiti prieš minios nuomonę didvyrių bruožas. Mūsų tauta amžių amžiais ėjo šiuo keliu, tad nereikia nukabinti nosies. Juk laisvę ginti stojom prieš daugelio norus ir patarimus. Kiek priešų kalbėjo prieš ir kritiškai apie mūsų laisvės siekius, kaip apie akivaizdžią savižudybę? Juk ir 19181926 metais iš mūsų pastangų juokėsi ir bulvėmis mėtė net savi... Taip buvo ir 19881990 m. O kai laimėjom, staiga atsirado daug draugų. Kai laimi gerai, bet kai pralaimi, tada atsiranda daugybė kritikų. Todėl geriau laimėti. Pavyzdžiui, 1985 m. Grenlandija nutraukė formalią vedybų sutartį su ES. Salos gyventojai turi ir ES pilietybę, tik negali rinkti Europos parlamento. Tad ir mes galime nepritarti Lisabonos sutarčiai, nusimesti ES pančius, nebūtina pataikauti istorinei klaidai. Klaidos ir yra tam, kad jas taisyti, ir geriausia laiku. Vis labiau išsigimstanti ES nėra ir negali būti panacėja. O jei Rusija įstos į ES? Vinį jau įkalė, beliko tik purviną apsiaustą pasikabinti. Tada, kaimynui prilupus kaimyną, negi bendrabučio valdyba kišis? Pabars truputi nugalėtoją ar nugalėtąjį... Jau dabar kai kurie užsienio politikai kviečia eiti su Rusija, kad išlaikyti taiką. Vien dėl to, kad ES pripažįsta homoseksualizmą, aš pasilieku teisę nepripažinti amoralios ES konstitucijos. Homoseksualus valstybės vadovas savo pavojingumu niekuo nesiskirtų nuo Hitlerio (ir Europos) ar Stalino Rusijos. Skirtumas būtų tik tas, kad pirmasis žudo dvasiškai, o amžinybės požiūriu tai yra žymiai pavojingiau, nes žūnant fiziškai išlieka šansas (jei tu buvai tikintis) išsigelbėti amžinybėn. Gi dvasinė mirtis, jei tampi nuodėmės dalininku, uždaro duris į amžinybę su Tėvu. Tarp dvasinio ir fizinio mirties poligonų skirtumas nedidelis... Tik pirmojo lygis aukštesnis... *** Kai kas sako, liaukitės jūs su tom savo maldom. Bet, brangieji, mes ir taip meldžiamės kiekvieną dieną to patys nežinodami. Kaip? Vergaudami Mamonai. Mamona kai kam labai artimas dievas, juo gali būti bet kas, kuo tu sunkią gyvenimo valandą pasitiki tavo pasitikėjimas žmogumi kaip gelbėtoju, darbas, pensija, verslas ar pinigai banke... O pastarieji tik instrumentai, kuriais Dievas mus laimina. Ir tikrai ne užkulisinės pažintys ar Europos koridorių žinovų ir šlifuotojų pagalba išves Lietuvą iš visokeriopos krizės. Ar atėjęs į aukščiausiąjį šalies postą homoseksualus asmuo nepavers Lietuvos Europos gėjų poligonu? Matau, kad istorija kartojasi, keičiasi tik aplinkos, kurioje daromos (sąmoningos?) klaidos, dekoracijos. Jeigu Dievo Žodis sako, kad homoseksualizmas ir lesbijanizmas šlykšti nuodėmė, tai ką jūs čia vis malat apie iškrypusius ir galimus lyderius? Neapsigaukite! Ar nežinote, kad nei vagys, nei homoseksualistai nepaveldės Dievo karalystės? Taip sako Paulius 1-e laiške Korintiečiams. Tad jei tu krikščionis, tai ko stumi homoseksualius asmenis į aukščiausią valdžios postą? Ar reikia mūsų šalį gelbėti ir nuo ko, jei reikia? Kad reikia, tai taip, tik ne tais metodais, kuriuos kai kas siūlo. O nuo ko, spręskite patys (šie sakiniai oi kaip seniai parašyti!): Vargas tiems, kurie jungia namą prie namo ir lauką prie lauko, kol nebelieka vietos kitiems, lyg jie vieni čia gyventų. Vargas tiems, kurie keliasi anksti rytą girtuokliauti... Vargas tiems, kurie yra karžygiai gerti vyną ir drąsūs vyrai maišyti stiprius gėrimus, kurie išteisina nedorėlį už kyšius, o nekaltą pasmerkia (ST, Izaijo 5, 8.11. 22. 23). Vargas tiems, kurie leidžia neteisingus įstatymus ir užrašo neteisėtus potvarkius, užkirsdami skurdžiams kelią į teismą, varžydami vargdienių teises Mano tautoje, kad našlės taptų jų grobiu ir galėtų apiplėšti našlaičius, Izaijo (10, 12). Šie žodžiai užrašyti maždaug prieš 2740 metų... Vargas, tau, šalie, kurios karalius (vadovas) yra ištvirkęs ir nedorovingas, bei kurios didžiūnai pradeda puotauti ryto metą... (Ekleziasto 10, 16). Įspūdinga tiesa, lyg pirštu į akį? Tokia yra mūsų šalies padėtis šiomis dienomis, kiek tai bebūtų skaudu. Vis labiau išsigimstanti ES neturi ateities, nes jos vertybių pagrindas neteisingas ne gyvas Dievas, bet New Age ir svetimų religijų dievukai su Mamona priešakyje. Nepadės mums nė kažkieno kuluarinės patirtys, kol ES konstitucijos centre nebus Kristaus, Visatos Kūrėjo, visi mūsų žodžiai taip ir liks žodžiais. *** Juk ne Putino galvoje nuo pat pradžių kilo tokia mintis grąžinti buvusias šalis į savo glėbį. Ne Hitleris išmąstė holokaustą, ne Leninas Spalio revoliuciją, ir ne Stalinas Ukrainos liaudies genocidą dirbtinai sukelto bado metu. Šie žmonės tik marionetės. Mintys jiems buvo įmestos. Klausimas kas įmetė? ir yra kai kam pagrindinis šių dienų suklupimo akmuo. O kas įmeta norus narkomanui, sodomistui, žudikui, homoseksualistui? Jei pripažįstame, kad Kristus prisikėlė, vadinasi mirtis ir jos autorius nugalėtas, vadinasi ir Jo gundymas dykumoje, ir gundytojas realūs. Na, tada nebelieka abejonių ir dėl bet kokių žudynių iniciatoriaus. Nematomi įvykiai pakursto matomus. Įmestos mintys subujoja, ir štai rezultatas veiksmai. Tad aišku, kad anas beprotiškas mintis įmetė Kristaus nuolatinis priešininkas. Vagis atėjo vogti, žudyti ir naikinti (Jono 10, 10). Graikų kalbos žodžio diabolos idėja yra tokia įsiskverbti. Į protą, kūną, visuomenę. Žodis balos kilęs nuo ballo, kuris reiškia aš metu (kamuolį ar akmenį). Apie ką kalbu? Apie šio amžiais dievaitį šėtoną, kuris nėra Užgavėnių bildukas, o tas, kuris kasdieną meta mums į protus ir jausmus savo nešvankias mintis, nešvarias idėjas, verčia žudyti artimą, paleistuvauti pačiais nešvariausiais būdais, žaginti vaikus, na o po to ir ryžtis savižudybei. Tai tas, kuris žudo, gundo, verčia ištvirkauti tave, tavo vaikus, dalį visuomenės. Mūsų netikėjimas ir nevalyvumas (žinių stoka) gali atvesti prie didelės asmeninės bei visuomeninės griūties, jei į aukščiausius šalies vadovų postus rinksim amoralius asmenis pedofilus, gėjus ir lesbietes, laukim ugnies iš Dangaus, nes potvynis jau buvo. Kokios ugnies? Labai karštos, ir nebe Sodomai, bet savo šalies sostinei. Jei šalies vadovas atsidavęs iškrypimui, kokia ateitis gali laukti šalies? Tik moralus vadovas yra palaiminimas šaliai. Ir kokios dar gali būti abejonės, jei homoseksualizmas pati šlykščiausia nuodėmė Dievo akyse?! Tu gali išmanyti ekonomiką, bet to negalima sureikšminti. Pinigais galima nupirkti daug ką, tik kokio dydžio procentus turėsime atiduoti? Kuo grąžinsime skolą natūra, tiesiomis morkomis? O jei negrąžinsim, nes nėra iš kur paimti, tai ką darysim liepus įkurti pedofilų partiją (ir ne tik), kokia jau egzistuoja Olandijoje? *** Na jau, nėra jokio velnio... Tai tik užhipnotizuotos sielos būsena, ne daugiau... kalba ne vienas. O jei nėra, tai ką tada išvarinėja egzorcistai, gal nykštukus iš urvų, trolius iš palėpių? Tik remdamiesi Šv. Raštu sužinosime, kaip mums įveikti daugelį problemų savo gyvenime ir šalyje. Tad dar kartą: kas gi jis, tas mirties genijus? Atsakymas gaunamas dedukciniu būdu: jei yra Dievas, tai yra ir..? Kadangi mirties autorius nugalėtas, tai nekyla abejonių, kad mes taip pat galime jį nugalėti. Kaip? Įvardijant dvikovos Nugalėtoją ir pralaimėjusįjį. Taigi, kas kovojo ten, kur buvo nugalėta mirtis Golgotoje? Sinoptinėse Evangelijose parašyta, kad vienas priešininkų buvo Kristus, o kitas šėtonas. Ir nugalėjo Kristus. Kaip išstovėti ir be kraujo ar didesnių aukų įveikti blogio jėgų naudojamus žmones bei jų primetamą agresiją? Ogi apsivilkti Kristumi visuose lygiuose (aišku, nenaudojant bolševikinės prievartos, metodų ir patirties) mokantis. O besimokydami Kristaus mokslo keisimės į atvaizdą To, kurio mokslą nagrinėsime. Puodas, žiūrėdamas į juodą katilą, arba katilas į kiaurą puodą, nelabai pasikeis... Todėl reikalingas visuomenės susitarimas kertiniais klausimais, kad ir dėl leidžiamų įstatymų (Šv. Rašto pagrindu). Bet svarbiausia patiems pastatyti aplink save ir savo valstybę Kristaus meilės mokslo sieną. O iš to išplauks ir morali ekonomika bei teisingumas, juk prie Golgotos dvikovos Nugalėtojo neprieisi nešinas kyšiu ar konjako buteliu... Tik ar norim nebegerti, matyti šalį blaivia? Nepaleistuvauti. Nesididžiuoti, kad daugiau turim? Dalintis su artimu... Nors krikščionybė nėra lygiava! Tarnauti, o ne mėgautis valdžia? Mes (tikintieji) juk negeriame alkoholio ne dėl to, kad bijom, bet dėl to, kad turim žymiai daugiau, nei penkių žvaigždučių konjakas. Ką? Tapk Kristaus sekėju ir sužinosi. Step by step. Žingsnis po žingsnio. *** Dar daugiau: be jokios visuomeninės diskusijos į šalies įstatymus įtraukta ,,lytinės orientacijos sąvoka taip sudarytos sąlygos persekioti bet kokią moralinę, idėjinę, politinę opoziciją vadinamųjų seksualinių mažumų ideologijai. Liūdni pavyzdžiai Europos ir Amerikos šalyse liudija, jog ši ideologija nepasitenkina tolerancija ir lygiomis galimybėmis ji tuoj virsta netolerancija visiems kitaip mąstantiems ir veikiantiems piliečiams. Už šeimos gynimą žmonės praranda darbą, paduodami į teismą, sulaukia finansinių baudų. Tai blogio diktatūros įsigalėjimas. Ši ištrauka iš Lietuvos piliečių kreipimosi į mūsų valstybės įstaigas: Seimą, vyriausybę, į Lietuvos Respublikos atstovus Europos Parlamente. Ir tikrai ne nuodėmė viešai bei aktyviai priešintis valdininkams, kurie mėgina įtvirtinti šeimą griaunančius įstatymus, ir saugoti save, savo vaikus nuo bjaurasties proteguotojų taip darančių ir juos palaikančių: Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai (lesbietiškais). Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą (Romiečiams 1, 2627). Jei taip sako Šv. Raštas, Dievo Žodis, tai kiek ilgai bandysime Dievo kantrybę? Nors jie žino teisingą Dievo nuosprendį, kad visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius (Romiečiams 1, 32). Pabodo klausytis nuolatinių šūkčiojimų apie žmogaus galimybes išvesti Lietuvą iš krizės. Negi J. Basanavičius, J. TumasVaižgantas, M. Valančius ar P. Vileišis buvo nedorovingi, amoralūs asmenys? Brangieji! Aplinkybės seniai pasikeitė, ir pamatėme kas yra kas. Tik energetinis ekonominis neutralitetas bei Moralė lieka apsauga ir garantija nuo vis naujų pinklių. Negi nebepamenat ,,draugiškos šalies ekonominės blokados? Būdamas šauliu ir tarnaudamas, saugojau valstybinį objektą. Nuo vagių. Ar manot, kad nuo jedinstvininkų, kurių ten buvo daugiau, negu vandens ežere? Ne! Nuo savų, kurie vogė žymiai subtiliau ir didesniais kiekiais. O mes (apsauginiai) buvome tik ledkalnio viršūnės prižiūrėtojai, kurią pavalydavom, jei galėdavom ar norėdavom. Įvairios savų ir artimojo bei tolimojo užsienio vagių sąjungos tebetuština (duodamos) šalį, šį procesą dabar ir stebime. Galop iš ten išėjau, nors širdyje likau prijaučiantis ir šauliams, ir savanoriams. *** Jėzus, apie kurį aš pasakoju ne žydas. Arba tiek pat žydas, kiek ir lietuvis. Jėzus Asmuo, išaugęs iš dieviškos sėklos žydų tautoje. Ir numirė Jis tiek už lietuvius, tiek už žydus. O jei būtų gimęs tarp lietuvių, mes taip pat būtume Jį (nužudę) nukryžiavę, tik gal dar skausmingiau... Kodėl Jis gimė žydų, o ne lietuvių tautoje? Nebuvo tada dar lietuvių, nebuvo. O gal Dievas turėjo kai kurių mūsų politikos apžvalgininkų ar religinių žurnalų leidėjų atsiklausti, kaip ir kokiai tautai į rankas atiduoti savo Sūnų mirti? Atleiskit. Dabar dar ne Jo laikas. Mano, tavo, mūsų. Bet ateina laikas, kai Jis su liūdesiu turės tam tikrai kūrinijos daliai tarti lemiamą nuosprendį, griežtus ir paskutinius žodžius... Ir priekaištai visiems žydams dėl sionizmo nepagrįsti. Aišku, aš neteisinu nuolatinių šmeižtų ir prasimanymų prieš Lietuvą ir lietuvius kaip žydšaudžius. Kiek žydų išgelbėjo nuo mirties lietuviai, apie tai reiktų priminti bandantiems vertinti ir keisti istorinę atmintį. O dalis žydų tebegyvena pagal įstatymą raidę, nes ir patys nesilaiko Dievo prisakymų, pavyzdžiui, neburtininkauti (Kabala), nenaudoti mums jau pažįstamų virgulių ieškant objektų po žeme (ST, Ezechielio 8,17 A. Rubšio vertimas) ir t. t. Tas pats galioja ir dėl aklo Šabo laikymosi, tai žmonės, įstrigę raidėje, bet ne mums juos teisti, ir verčiau to nedarykime, nes jų milijonai žuvo atmetus Kristų, taip pat įklimpus į aplinkinių tautų bedievystes, dėl ko jie ir pateko į prakeikimą, tebesitęsiantį iki šiol. Dievo išrinktoji, bet tebemylima, tauta ir taip prarado milijonus sūnų bei dukterų dėl neklusnumo Viešpačiui, kuris jiems padarė tiek daug gero ir tiek stebuklų. Tad, anot Evangelijos, jie yra Dievo priešai mūsų naudai (Romiečiams 11, 28), nes mes turime galimybę išnaudoti šį neprilygstamą malonės laiką galimybę, t. y. įeiti pro išsigelbėjimo arką į dvasinį Nojaus laivą. Naivu? Bet ar paaiškinsi Dievo išmintį... Ta arka tai Kristus, laivas mūsų tikėjimas Jo atlikta auka, o galutinį kelionės tikslą vainikuos amžinybės laurai. Toks yra Tėvo prizas mylintiems Jo Sūnų. ***
Kiekvienas medalis turi dvi puses... Ir Evangelija turi dvi puses. Vienoje jos pusėje randasi malonės ir amžinos laimės vieta pas Tėvą. Priešingoje pusėje amžinų kančių vieta. Vietą, kurioje praleisime amžinybę, renkamės šioje žemėje, ir ta vieta tai ne nusipelniusiųjų memorialas. Todėl ir kaina kita, matuojama ne pinigais, bet amžinomis vertybėmis... Ir jau geriau niekam nematyti medalio Evangelijai skelbti blogosios, nes žemėje nėra, nebuvo ir nebus tokių aplinkybių, tokio karo ar tokių žiaurumų, prilygstančių siaubui žemės gilumoje, pragare nei temperatūra, nei kančiomis, nes ten esančių būtybių nepermaldausi ten malonės nebėra, yra tik amžinybė kančiose, kurios niekada nesibaigs. Ir tikrai istorinė klaida praleisti savo šansą įlipti į išgelbėjimo laivą. Nelauk potvynio...
2008 12 13
Iš spaudai ruošiamos knygos Apie Dievą, Tėvynę ir kasdienybę
|
Į
puslapį VYDIJA