Europos saulėlydis. Musulmonų demografija

EUROPOS SAULĖLYDIS

musulmonų demografija

Pasaulis keičiasi, todėl pasaulio kultūra, kurią paveldės mūsų vaikai, iš esmės skirsis nuo tos, kuri yra dabar. Toliau pateiksime ataskaitą apie besikeičiančią pasaulio gyventojų sudėtį.

Tyrimai rodo, kad patikimam visuomenės išsilaikymui daugiau negu 25 metus, gimstamumas turi būti 2,11 vaiko 1-ai šeimai. Jeigu mažiau, tai ims nykti. Per visą istoriją nei viena tauta neatsikūrė esant gimstamumo koeficientui 1,9 vaiko. O esant koeficientui 1,3 – nacijai atsikurti nebeįmanoma. Todėl, kad atsikūrimui prireiks nuo 80 iki 100 metų, o tokio ekonominio modelio, kuris galėtų palaikyti tautą taip ilgai, nėra.

Kitaip tariant, jeigu yra dvi protėvių poros, turinčios po 1 vaiką, tai jie augina du kartus mažiau vaikų, negu yra tėvų. Jeigu šie vaikai turės kūdikį, tai vaikaičių bus 4 kartus mažiau negu senelių. Kai mažėja žmonių, mažėja ir tauta.

2007 m. gimstamumas Prancūzijoje buvo 1,8; Anglijoje – 1,6; Graikijoje – 1,3; Vokietijoje – 1,3; Italijoje – 1,2; Ispanijoje – 1,1. Europos Sąjungoje vidutinis gimstamumas – 1,38. Istoriniai duomenys liudija, kad šio skaičiaus jau nebeįmanoma padidinti. Ilgainiui toji Europa, kokią dabar matome, nebeegzistuos.

Tačiau Europos gyventojų nemažėja. Kodėl? Dėl naujakurių, dėl islamiškosios imigracijos. Nuo 1990 m. Europoje 90% gyventojų prieauglio sudaro musulmonų imigrantai. Prancūzijoje vienai šeimai vidutiniškai tenka 1,8 vaiko, o musulmoniškose šeimose – 8,1. Prancūzijos pietuose, nuo seno viename iš tankiausiai apgyvendintų krikščioniškų kraštų pasaulyje, dabar yra daugiau mečečių negu bažnyčių. Čia 30% vaikų iki 20 metų – musulmonai. Dideliuose miestuose, tokiuose kaip Nica, Marselis ir Paryžius, šis skaičius išaugo iki 45%. Iki 2027 m. kas penktas prancūzas bus musulmonas. Vos per 39 metus Prancūzija taps islamiška respublika.

Per pastaruosius 30 metų Britanijoje musulmonų padaugėjo nuo 82 000 iki 2,5 milijono, t. y. 30 kartų. Ten daugiau negu 1000 mečečių, iš kurių daugelis – buvusios bažnyčios.

Olandijoje 50% naujagimių – musulmonai, ir jau po 15 metų pusė Olandijos gyventojų bus musulmonai.

Rusijoje daugiau nei 23 milijonai musulmonų. Tai penktadalis visų Rusijos gyventojų. Jie sudarys 40% Rusijos kariuomenės jau po kelerių metų.

Belgijoje dabar 25% gyventojų ir 50% naujagimių – musulmonai. Belgijos vyriausybė prognozuoja, kad 2025 metais trečdalis Europos vaikų gims musulmoniškose šeimose.

Vokietijos vyriausybei teko viešai pareikšti, kad vokiečių gimstamumo mažėjimo jau nebeįmanoma sustabdyti – tai jau nebegrįžtamas procesas. Iki 2050 metų Vokietija taps islamiška valstybe.

Libijos vadovas Muamaras Kadafis pareiškė: „Atrodo, kad Alachas padovanos islamui pergalę Europoje be kardų, be ginklų ir be užkariavimų. Mums nereikia teroristų, mums nereikalingi mirtininkai. Vos po kelių dešimtmečių virš 50 milijonų musulmonų Europoje ją pavers musulmonišku žemynu“.

Dabar Europoje yra 52 milijonai musulmonų. Vokietijos vyriausybė teigia: šis skaičius padvigubės per ateinančius 20 metų – iki 104 milijonų.

Kanadoje skaičiai liudija tą patį; dabar čia gimstamumo koeficientas 1,6. O islamas – labiausiai besiplečianti religija. Nuo 2001 iki 2006 metų Kanados gyventojų padaugėjo 1,6 milijono, bet iš jų 1,2 milijono – imigrantai.

JAV gimstamumo koeficientas 1,6, bet kartu su lotynų imigrantais padidėjo iki 2,11, t. y. iki minimumo, kuris reikalingas nacijos gyvybės palaikymui. 1970 m. Amerikoje buvo 100 000 musulmonų, o dabar jų daugiau kaip 9 milijonai.

Prieš kelerius metus Čikagoje įvyko 24-ių islamiškų organizacijų lyderių susitikimas. To susirinkimo protokolai liudija apie islamiškos propagandos planus Amerikoje: per spaudą, politiką, švietimą ir t. t. Susirinkimas pareiškė: mes turime pasiruošti tam faktui, kad po 30 metų Amerikoje gyvens apie 50 milijonų musulmonų.

Pasaulis, kuriame mes dabar gyvename, – tai ne tas pasaulis, kuriame gyvens mūsų vaikai ir vaikaičiai. Katalikų Bažnyčia neseniai pranešė, kad musulmonų kiekis pasaulyje jau viršijo katalikų kiekį.

Tyrimai rodo, kad esant dabartiniam augimo tempui, po kelerių metų islamas taps vyraujančia religija visame pasaulyje.

www.youtube.com/watch?v=iL6E9xo8bkg&feature=related

...Šv. Jono Apreiškimas yra užrašytas simboliais. Laikui bėgant tie simboliai pavirto vienur vienaip, kitur kitaip skaitoma mitologine kalba. Stačiatikiai visada pasižymėjo mitologiniu mąstymu, visada traukė tikėjimą nuo gyvenimo į dykumas, olas t. t. Todėl jiems sunku (arba nėra reikalo) suvokti, kad už Šv. Jono Apreiškimo simbolių slypi visai realus, pažįstamas kasdienis gyvenimas ir konkretūs piniginiai interesai. Kad skaičius 666 yra svarbus simbolis, – taip, bet kodėl jis turi būti „velnio ženklas“? Kuo jis blogas? Einant velnio paieškų keliu, galima pridurti čia ir skaičius 13 – mat apaštalų turėjo būti 12, Judas išdavė, tai jis ir bus 13-tas. Nuo to laiko 13 tapo „blogas“, reikia jo vengti.

Visa tai neturi nieko bendra nei su tikėjimu, nei su išganymu. 666 nėra nei blogesnis, nei geresnis negu 665 arba 667. Kitaip mes turėtume išmesti tą skaičių iš vartosenos, kaip „velnio skaičių“, ir dėl to kurti naują skaičiavimo sistemą, pavyzdžiui, ne dešimtainę, bet dvejetainę (kompiuterinę) ar pan. Brūkšninis kodas yra blogas ne todėl, kad į jį įrašė 666, bet todėl, kad įrašė tyčia, norėdami parodyti krikščionybės pralaimėjimą ir aukso kulto pergalę.

666 yra viso labo skaičius, dukart paminėtas Senajame Testamente, kurį šv. Jonas mokėjo atmintinai. „Auksas, kurį Saliamonas gaudavo [iš sabėjų karalienės – aut.] kas metai, svėrė šešis šimtus šešiasdešimt šešis auksinius talentus“ (1Krl 10, 14; 2Krn 9, 13). Štai tau ir visas „velnio ženklas“. Tačiau tai yra labai svarbus simbolis, nes jis parodo vertybinę pakraipą tų, kurie jį naudoja.

Tokių žmonių dievybė yra auksas plius karališka valdžia visam pasauliui. Istorija taip pranašiškai susiklostė, kad šie galingi žmonės yra globaliniai bankininkai, tapę pasaulio viešpačiais spekuliuodami popieriais ir imdami palūkanas. O tai šiandien draudžia tik islamas (Katalikų Bažnyčia kadaise už tai ekskomunikuodavo, o atsiradus kapitalizmui, nusileido; stačiatikiai, postringaujantys apie „velnio skaičių“, nė nemano keisti savo bankų ir panaikinti palūkanas).

Žmonės, parinkę 666 savo simboliu, padarė tai sąmoningai: 1) žinodami, ką jis reiškia (nes patys yra judėjų kilmės), ir manydami, kad sekti Saliamonu ir įgyti valdžią aukso pagalba yra geras darbas; 2) suprasdami krikščionių idealus ir norėdami iš jų pasijuokti.

Prie to prisidėjo jų draugai satanistai iš buvusių krikščionių, kurie, tikėdami kvaila mistika ir tarnaudami savo nusikalstamam egoizmui bei turto troškimui, iš neapykantos DVui [autorius žodį Dievas žymi tik priebalsėmis – DV, – red.] rašo visur 666, manydami, kad velnias jiems padės. Žmonės, buvę JAV, pasakoja, kad spindinčius auksinius skaičius 666 galima pamatyti net ant dangoraižių viršūnių, o aš pats stebiu Kaune prašmatniausius automobilius su numeriu 666.

Nėra čia jokios mistikos, viskas atvirai šiurkštu, šlykštu ir medžiagiška. Stačiatikiai nelinkę apie tai galvoti ir po senovei bėga į olas. Todėl ir Antikristą jie supranta kaip kažin kokį prievartautoją, „blogą dėdę“, kuris naikins nekaltus žmogelius. Ne taip! Šimtai milijonų tų žmogelių nešios tą Antikristą ant rankų kaip didžiausia išganytoją, o kai kurie pripažins jį mesiju ir uždės jam karaliaus karūną. Jis paskelbs beribę laisvę visiems. Tik žmonės jau nebesupras, kas yra laisvė, nes dabar jie jau mokomi, kad laisvė – tai nevaržoma teisė į palaidumą (paleistuvystę ir sodomiją). Spėju, kad viena iš Antikristo „laisvių“ bus pedofilijos įteisinimas, leidimas vaikams jungtis į „santuokas“ (kurias, savaime aišku, prireikus galima nutraukti „pagal įstatymą“). Suprantama, kad „santuokos“ neturės nieko bendra su lyčių skirstymu ir vaikų gimdymu. Priešingai, nesankcionuotas ir slepiamas nėštumas bus baudžiamas „įstatymo nustatyta tvarka“, t. y. atjungiant vergui implantuotą biočipą su bankiniu kodu ir elektroniniu raktu į nuosavus namus. Apie jokį „maištą“ prieš šią „visuotinę gerovę“ negalės būti nė kalbos, nes per biočipus ir elektroniką bus sekamas kiekvienas kiekvieno asmens žingsnis. Tik pabandyk – atsidursi bado mirties glėbyje. Žmonių skaičių planetoje taip pat lengviausia reguliuoti biočipais: nusiųsti impulsą, sustabdantį širdies veiklą kad ir milijonui žmonių. Tai maždaug ta tobula santvarka, kurią bandė nupiešti Orvelas (George Orwell) romane „1984 metai“. Dabar mes jau ryškiai matome jos apmatus.

Taigi Antikristas – tik paprastas žmogus (žinoma, šėtono vedamas), bet viskas remsis milijonų žmonių noru praturtėti ir gyventi pagal savo įgeidžius. Antikristas tad – mūsų pačių viduje, viduje pačių žmonių, nes DVas iš ten išvaromas nuosekliai, jau nebe pirmą šimtmetį.

Taigi koks gali būti sąjungininkas susiklosčius šitokiai padėčiai? Atskirų teisiųjų maldos? Vienuolynai ir jų maldos? Puiku, visa tai gerai, bet KO JIE MELS? Kad DVas įsikištų? DVas kol kas leidžia žmogui laisvai išdarinėti, ką tik tas nori. DVas kol kas neprievartauja mūsų laisvės.

Todėl šioje padėtyje pirmiausia reikia remtis tais žmonėmis, kurie išlaiko tikėjimą savo bendruomenėse ir pagal tą tikėjimą gyvena, nepaisydami mirties pavojaus. Tarp krikščionių tokių paprasčiausiai (beveik) nėra, nes visi jau pasidavė tikėjimui „demokratija“. Belieka islamas, kuris nepasiduoda. Todėl prieš jį ir buvo sumanyta Rugsėjo 11-osios provokacija ir pradėtas įžūlus karas. Jonas Paulius II, pabučiavęs Koraną, davė mums ženklą. Kol mes dar fiziškai nesurakinti ir neturime implantuotų biočipų, nuo kurių priklausys visas mūsų fizinis gyvenimas, tol mes PRIVALOME pilietiškai ir politiškai ginti savo bendruomenes. Jei bendruomenės iširo ir nebeturi noro gintis, belieka arijonų bendruomenės, nes DVas teis ne teologijas, bet gyvenimus. Musulmonai yra krikščionys arijonai, tik ta jų „eretinė“ krikščionybė yra paslėpta už tradicinės terminijos. Tegu jie tiki, kaip nori, mes irgi savo tikėjimo neišduosim. Bet jeigu jie vieni kovoja, mes ne tik neturime jiems trukdyti, bet privalome padėti ten, kur tik tai gali išgelbėti tikėjimą Vienu DVu, t. y. Viena Tiesa ir Viena Morale. Dabar teologiniai skirtumai jau antroje vietoje, svarbu išlaikyti ištikimybę DVui ir nepasiduoti šėtonui.

Kas iš mūsų atsisako ID kodų ir biometrinių pasų, bankų su palūkanomis? Niekas. O juk tai ir būtų pirmasis neklusnumo šėtonui žingsnis. Tad jei Europa islamizuojasi, jei atsiras bankai be palūkanų, jei bus prisimintas DVo teisingumas, – tai palaima, bet ne bėda Europai. Tai paskutinis jos šansas, nes šis gyvenimas nėra joks tikslas, o tik išbandymas kelyje į Amžinybę. Šiandien ne „piktas dėdė Antikristas“ kaltas dėl to, kas vyksta, bet krikščionys patys verti to, ko sulaukė.

Tad mūsų malda turi būti pirmiausiai, kad DVas padėtų suvokti, kur ir kaip galime priešintis, ir kad padėtų tiems, kurie kovoja ginklu Jo Vardu.

Mūsų kovos būdai yra taikūs, kol mūsų fiziškai neužpuola. Kai užpuola, turime teisę rinktis – tapti kankiniais, ar gintis ginklu (neturime tik teisės neginti tų, kuriuos galime fiziškai apginti). Musulmonų etika kitokia, nors ir ji kadaise buvo artima katalikams (prisiminkime kryžiaus žygio karus). Tad jei jie kovoja ginklu, DVas telaimina! Jie ir turi tokį mėgiamą vardą – Saifullah „DVo kalavijas“. Jei esame taip išglebę nuo palaidumo, kad nesugebame išlaikyti rankoje kalavijo, sąjungoje su mumis jie taps mūsų kalaviju.

Savaime aišku, stačiatikiai irgi turi grupeles, kurios priešinasi. Su jomis reikalingi ryšiai. Bent, kad įkvėptų katalikus daryti tą patį. Tačiau, kaip sakyta, stačiatikių mitologinis mąstymas vargu ar padės. Viskas labai paprasta, labai aišku ir labai materialu.

Pagaliau mums nereikia jų mitologinio antisemitizmo. Tai nuodėmė. Taip, didieji bankininkai yra žydų kilmės. Bet mes neturime pamiršti, kad DVas sakė, jog tas, kuris keiks Abraomo palikuonis, bus prakeiktas (beje, arabai taip pat Abraomo palikuonys!). Žydai neprarado savo išrinktumo, kaip teigia stačiatikiai. Nėra apie tai nė žodžio Šventajame Rašte. Priešingai – parašyta, kad Izraelio likutis bus išgelbėtas.

...Įdomus mūsų laikai! Tikinčiajam nėra ko skųstis, priešingai, reikia džiaugtis ir dėkoti, kad sulaukėme! Išgelbėjimas čia pat. Viešpatie, ateik! Maranata!

P.S.

A. Priminimas:

Teologiškai islamas yra arijonizmas su tam tikra hipotetine senovine Abraomo (Ibrahimo) tradicija Arabijoje.

Svarbiausia, kad klasikinis sunitų islamas pripažįsta

1) Jėzų (Isą) Mesiju, t. y. Kristumi;

2) Antrąjį Jėzaus atėjimą;

3) Antikristą ir tai, kad atėjęs Jezus jį nugalės;

4) Paskutinįjį Teismą, kuriame Jėzus bus Teisėjas;

5) kad Jėzus yra Švenčiausiosios Mergelės Marijos sūnus;

6) islamas pripažįsta visus Senojo Testamento pranašus ir Naujojo Testamento Joną Krikštytoją (Juhanną);

7) skelbia, kad Tora ir Evangelija apreikšti DVo (tiesa, laiko jas vėliau iškraipytomis);

8) draudžia bankinį procentą (palūkanas) ir spekuliacijas „vertybiniais popieriais“.

Svarbu ir tai, kad Jo Šventenybė Jonas Paulius II pirmą kartą istorijoje viešai pabučiavo Koraną, tuo parodęs, kad šioje knygoje esama Apreiškimo elementų. Jonas Paulius II taip pat pabrėžė, kad Korane apie Švč. Mergelę Mariją pasakojama daug daugiau nei Evangelijose.

B. Pastaba:

žodis AL, kuri musulmonai laiko DVo Vardu, iš tikrųjų arabiškai reiskia DVas: arabai krikščionys nepažįsta kito žodžio ir tik jį vartoja Senojo ir Naujojo Testamentų vertimuose.

C. Faktas:

Kadaise islamas buvo didžiausias Bažnyčios varžovas ir todėl – priešas. Šiandien negali būti artimesnio stipraus sąjungininko kovoje prieš globalinį satanizmą.

Pats islamas niekada nesukrikščionės, o katalikai niekada neatsisakys nuo krikščionybės esmės – Jėzaus DIEVAŽMOGYSTĖS ir ATPIRKIMO. Tačiau praktinė kovos SĄJUNGA įmanoma net pagal pranašo Muhamado vadinamosios „Medinos konstitucijos“ pavyzdį.