LIETUVIŲ MITOLOGIJOS CIKLAI Žemės vartai
Kaip ir visos pasaulio tautų
kultūros, taip ir lietuvių tauta yra turtinga savo mitologija ir turi pasaulio sąrangos modelį, kurio sudėtyje yra senovės
lietuvių mitologija. Čia mitologija reiškia pasaulio ir žmogaus kertinių
gyvenimo prasmių aprašymą vaizdiniais, kuriuose įvairūs gyvūnai, augalai,
daiktai ar reiškiniai išreiškia giluminius žmogaus būties klodus. Ir
šiandien mūsų sąmonėje glūdi archetipinių (mitologinių) pasaulio suvokimo
modelių likučiai, kuriems būdingas sudvasintas žmogų supančio pasaulio
reiškinių suvokimas. Be centrinės Dievo sampratos mitologijoje gausu
įvairių dievybių, deivių, laumių ir kitų antgamtinių būtybių, kurios
senovės žmogaus sąmonėje ir jo kasdieniame gyvenime turėjo savo vietą ir
paskirtį. Virginijus Kašinskas |
|
Šatrija |
Pramotė |
Saulės
paukštis |
Sapnų paukštė
|
Žaltys |
Negarbos kalno legenda
|
Archainės kompozicijos Archainės kompozicijos yra ornamentinės informacinės struktūros, estetine bei menine forma perteikiančios lietuvišką (baltiškąjį) pasaulio sąrangos modelį, kuris yra adekvatus kitų tautų pasaulio sąrangos sampratai. Ornamentinės simbolikos šaknys siekia tolimą mūsų tautos kultūrinę praeitį. Šias dienas pasiekę ornamentai, mano manymu yra mažiausiai paveikti ir transformuoti nūdienos technologinės civilizacijos. Lietuviškuose ornamentuose atsiveria nuostabūs tautos archetipinės sąmonės klodai. |
|
|
|
|
|
Kosmogonijos Kosmogoniniai mitai mitologijoje yra esminiai žmogaus sugrįžimo amžinybėn priemonė. Lietuvių mitologijoje būdingas dangaus kūnų kultas. Viena iš pagrindinių garbinimo objektų buvo Saulė ir Mėnulis, Aušrinė bei Vakarinė žvaigždės Mėnulis buvo laikomas Saulės vyru, nakties viešpačiu, serginčiu laiką. |
|
Mitologinė Saulė |
|