LINŲ, EGLĖS DIENA

Šią dieną būdavo šventinami linai ir kaip auka dedami ant aukuro, prašant geresnio jų derliaus. Pašventinta linų sruoga apsupdavo žalią eglės ar kadugio šakelę, - juk netrukus gamtoje atgims gyvybė. Šventinta sruoga pagelbstinti persišaldžius gerklę - bereikia ja aprišti kaklą. Linų dienos išvakarėse mosėdiškiai į du indelius pasėdavo linų. Į vieną berdavo sėmenis vidurdienį, į kitą - pavakare. Pastatydavo ant palangės, o paskui žiūrėdavo, kurie gi anksčiau sudygs, gražesnius želmenis išleis. Tada tuo metu - vidurdienį arba pavakare - pavasarį ir sėdavo laukuose. Sėjos metas tradiciškai – apie gegužės 31 d., pradėjus kadagiams ir šermukšniams žydėti, penktą jauno Mėnulio dieną. O vėlyvą rudenį, pabaigus visus lino darbus, vadinamus „lino mūka“, kitados merginos apeigomis pagarbindavo dievaitį Vaižgantą, šio naudingo augalo globėją.   

 etno.lt