ATPAŽINTI VIEŠPATIES ŽENKLUS

Kristaus apsireiškimo šventė pradėta švęsti Rytų Bažnyčioje III-e amžiuje. Rytų Bažnyčia šią šventę siejo su Jėzaus Krikštu Jordane. Prisiminkime Evangelijos eilutes: „Tu mano mylimasis Sūnus“ (Mk 1, 11). Šiais žodžiais Tėvas apreiškia, kas yra Jėzus. Jis – Dievo Sūnus.
Šimtmečiu vėliau Kristaus apsireiškimo šventę imta švęsti ir Vakarų Bažnyčioje. Tačiau joje dėmesys sutelktas ne į Jėzaus Krikšto metu įvykusį apreiškimą, bet į trijų Rytų išminčių apsilankymą pas kūdikėlį Jėzų. Rytų kraštų išminčiai yra ne žydų, kitaip tariant, pagonių tautų įvaizdis. Jų apsilankymas simbolizuoja, kad Jėzų pripažįsta visas pasaulis.
Kodėl ši šventė vadinasi Kristaus apsireiškimo? Išminčių lankymąsi esame linkę laikyti veikiau žmogiškojo palankumo ženklu nei Dievo apsireiškimu. Bet Evangelijoje rašoma ne tik apie išminčius, bet ir apie juos vedusią žvaigždę. „Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“, – sakė išminčiai Erodui. Pagonių išminčiai (t. y. mes) tikrai nebūtų radę užgimusio Išganytojo, jei jiems kelio nebūtų rodžiusi žvaigždė, Viešpaties apsireiškimo ženklas. Išties Dievo niekaip negalėtume pažinti, jei Jis pats mums savęs neapreikštų.
Kiekvienam iš mūsų, krikščioniui, Viešpats yra apsireiškęs. Branginkime mums apreikštą Kristaus paslaptį, kuri „ankstesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista“ (Ef 3, 5). Skaitinyje iš Laiško efeziečiams tvirtinama – Dievo apsireiškimo pilnatvė yra Jėzus Kristus.
Dievas pirmasis žengė žingsnį mūsų link. Jis apsireiškė, kad mus savęsp patrauktų. Dabar mūsų eilė. Atsiliepkime kaip trys Evangelijos išminčiai ir nepagailėkime savo Viešpačiui dovanų, kurių vertingiausia yra meilė.
 

Pagal 'The Word Alive'