Kristaus Apsireiškimas

astronomija, astrologija, teologija

„Trijų karalių" iškilmę Bažnyčia vadina Kristaus Apsireiškimu, Epifanija (gr. epiphaneia – pasirodymas), nes taip paminimas žmonių susitikimas su Dievo Apsireiškimo šviesa.
Su Jėzaus gimimu susijusi „Betliejaus žvaigždė“ yra ne legenda, kaip mano kai kurie Biblijos kritikai. Astronomai laikosi vieningos nuomonės, kad keistas Jupiterio ir Saturno planetų priartėjimas gali paaiškinti Mato evangelijoje aprašytą žvaigždę. Rytų išminčiai ja sekė iki Jeruzalės, kad pagarbintų Judėjoje gimusį karalių. Jeruzalėje karalius Erodas astrologus nusiuntė į Betliejų. Virš tos vietos, kur gimė Jėzus, žvaigždė sustojo. Vėliau šie astrologai, arba išminčiai, buvo pavadinti karaliais. Kai kurie mokslininkai traktuoja ši pasakojimą kaip kometos pasirodymą. Šių dienų mokslininkai negali patikrinti, ar iš tiesų maždaug prieš 2000 metų Izraelyje buvo pasirodžiusi ryški kometa. Tačiau jie bando paaiškinti šį reiškinį remdamiesi antikos laikų astronomų apskaičiavimais.
Išsamiausią istorinę studiją apie „Betliejaus žvaigždę“ atliko austrų astronomas profesorius Konradinas Ferrari d'Occhieppo, Austrijos mokslų akademijos narys, kelis dešimtmečius  tyrinėjęs visus šaltinius, kuriuos tik galėjo rasti apie Rytų išminčius (kurie buvo ir dvasininkai, ir astrologai) ir apie žvaigždės pasirodymą. Po ilgų tyrinėjimų jis pateikė išvadas: 7 m. pr. Kr. buvo ilgai trukęs, labai retas Saturno ir Jupiterio planetų priartėjimas. Babilonijos astronomai jau nuo seno garsėjo tiksliais ir kokybiškais astronominiais skaičiavimais - jie sugebėdavo iš anksto apskaičiuoti tais laikais žinomų planetų Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio ir Saturno judėjimą. Rezultatai dažnai būdavo sietini su svarbiais įvykiais. Bochumo (Vokietija) astronomo prof. Teodoro Šmidto Kalerio nuomone, astrologai turėjo išaiškinti Jupiterio ir Marso susitikimą Žuvų žvaigždyne (kuris buvo laikomas dangišku Palestinos įsikūnijimu) kaip didžiojo judėjų karaliaus gimimo ženklą. Profesorius Ferrari, kuris buvo Vienos universitete teorinės  astronomijos instituto vadovas, sugebėjo įrodyti, kad įvykiai, aprašyti Mato evangelijoje, yra tikri ir galima pagrįsti visas jų detales. Tik jie įvyko anksčiau nei 0 mūsų eros metais. Faktas, kad Jėzus iš tiesų gimė anksčiau nei 0 metais, buvo žinomas jau seniai, nes ankstyvaisiais viduramžiais atlikti Jėzaus Kristaus gimimo dienos skaičiavimai, kuriais paremtas mūsų kalendorius, buvo netikslūs. Šiandien manoma, kad tikroji Jėzaus gimimo diena buvo sausio 6-oji 7 metais pr. Kr.
Bet grįžkime prie gilesnės astrologų kelionės prasmės. Dievas prabyla žmogui ne tik per Bibliją, savo laišką žmonėms - jis visų pirma kalba per „gamtos knygą“ - aplinką, gamtą. Tai nėra atsitiktinumas, kad žymūs mokslininkai dažnai būdavo religingi. Matyt, šiai grupei priklausė ir astrologai iš Rytų (manoma, kad iš Babilonijos).
Tačiau ar tai nėra prietaringumas - tikėti, kad žvaigždės gali suteikti „informacijos“ apie žmogaus gyvenimą? Ar astrologija neatmetė Biblijos? Išminčiai sužinojo apie Jėzaus gimimą dėl to, kad pagal retą planetų išsidėstymą stulbinamai tiksliai nustatė laiką, kada turėjo įvykti ypatingas įvykis - labai ypatingo karaliaus gimimas judėjų tautoje.
Kad ir kaip ten būtų, remiantis Biblijos pranašystėmis, pagal kurias buvo tikima, kad Mesijas, Atpirkėjas gims Betliejuje, Jeruzalėje jiems buvo nurodyta keliauti į Betliejų. Biblija ir gamta parodė išminčiams kelią pas Dievą. Taip jie pasiekė Kūdikėlį Jėzų, suklupo ir pagarbino jį. Jie nepagarbino žvaigždės, jie pagarbino tą, kurį žvaigždė nurodė.
Tokiu būdu visoms vėlesnėms kartoms Rytų išminčiai tapo vedliais pas Kristų. Mūsų likimas nepriklauso nuo žvaigždžių, nes žvaigždės ir visa visata liudija apie Kūrėją, kurio gerosiose rankose yra mūsų gyvenimai. Paprasti piemenėliai ir išsimokslinę išminčiai iš Rytų rodo mums, kad Dievą mes rasime mažame Betliejaus kūdikėlyje, atėjusiame į mūsų tarpą.

Bernardinai.lt, 2010