Mortos rūpesčiai...

Būna dienų, kai mus prislegia įvairūs rūpesčiai, neramios mintys nuolat sukasi galvoje, o širdis ieško ramybės. Tuomet jaučiamės tarsi prie uolos prirakinti ereliai, sukaustyti grandinėmis ir negalintys pakilti bei pajusti aukštai kalnuose gaivių oro srovių. Kartą, kai mane užgulė nerimą keliančios mintys, atrodytų, atsitiktinai perskaičiau vieną Naujojo Testamento istoriją. Tai pasakojimas apie Mortą ir Mariją. Kai jį skaičiau, Viešpaties žodis atgaivino ir sustiprino mane, pasinėrusią į rūpesčių verpetą. Prisiminkime šią istoriją.
Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį į savo namus. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių. O Morta rūpinosi visokiu patarnavimu ir stabtelėjusi pasiskundė: „Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų". Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta"
(Lk 10, 38-42).
Taigi vieną dieną namų šeimininkė Morta sulaukė svečių – Jėzaus ir Jo mokinių, nes paprastai Jėzus nevaikščiodavo vienas. Kaip teigia šias eilutes komentuodamas Matthew Henry, Jėzaus apsilankymas kieno nors namuose yra meilės spinduliai, tai meilės apsilankymas tuose namuose. Jėzui patikdavo eiti į svečius pas paprastus žmones. Kur tik Jis apsilankydavo, dalindavosi Gerąja žinia su esančiais tuose namuose ir su jais bendraudavo; tad ir Mortos namai nebuvo išimtis. Jėzaus meilė šiai šeimai skatino Jį dalintis išgelbėjimo žodžiais. Mortos sesuo Marija, naudodamasi šia ypatinga proga, sėdėjo prie Viešpaties kojų ir klausėsi, nežinodama, ar dar kada turės tokią galimybę.
Tuo tarpu Morta „rūpinosi visokiu patarnavimu". Vienas Biblijos vertimas sako, jog Morta „buvo prislėgta didelio patarnavimo". Stengdamiesi suprasti Mortą, galėtume pasakyti, kad jos rūpestis rodė pagarbą svečiams – juk ji norėjo suruošti dideles vaišes. Kiekviena šeimininkė pasakys, kad nėra lengva paruošti pietus visai vyrų kompanijai. Morta, žinoma, rūpinosi, kad tai būtų prabangus priėmimas su daug įvairių patiekalų, be to, reikėjo viską kruopščiai suruošti pagal papročius ir tradicijas!
Matyt, nebepakeldama šių rūpesčių naštos, Morta pasiskundžia Jėzui, kad sesuo jai nepadeda. Ji priekaištauja seseriai ir tuo pačiu Jėzui, kad Jam nerūpi jos darbai. Tačiau Jėzaus Mortos naštos pernelyg nesujaudino: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, o tereikia vieno". Šie Jėzaus žodžiai paskatina susimąstyti ir mane – nerimas dėl dabarties, dėl ateities, nuolatinis rūpinimasis savimi, savo šeima, sveikata, darbu ar net poilsiu, sukelia sumaištį mano sieloje.
Viešpats mylėjo Mortą ir todėl sakydamas „tereikia vieno", norėjo, kad ji suprastų, jog daug dalykų, dėl kurių ji nerimavo, nebuvo tokie svarbūs, o tai, kas svarbiausia, jai nerūpėjo. Morta neskubėjo klausytis to, kuo Viešpats dalinosi – gyvybę teikiančiu žodžiu. Galbūt Morta vėliau gailėjosi, jog nesėdėjo prie Viešpaties kojų kaip Marija ir neišsirinko geriausios dalies. Dalis su Kristumi yra pati geriausia dalis kiekvienam žmogui – jokie kiti rūpesčiai neturėtų mums užgožti Viešpaties.
Primindamas Mortos ir Marijos pavyzdį, Dievas sustiprino mane, parodydamas, jog pasirūpins manimi ir kad man pirmiausia reikia vieno pagrindinio ir svarbiausio dalyko – prisėsti prie Viešpaties kojų, nurimti ir pabūti su Juo. Dievas nukreipė mano žvilgsnį nuo rūpesčių į esminius dalykus, teikiančius gyvenimą ir viltį. /.../

Diana Vaškelienė, „Ganytojas“, 2005

Kitos liepos šventės

Į puslapį VYDIJA