Švenčiame Marijos Nekalto Prasidėjimo šventę. Popiežius Pijus IX paskelbė Marijos Nekaltą Prasidėjimą kaip dogmą 1854-aisiais. Po  ketverių metų, 1858-aisiais, Marija pasirodė Bernadetai Lurde ir pasakė: „Aš esu Nekaltas Prasidėjimas“. Tai buvo lyg ir tos tiesos patvirtinimas. Dievui reikėjo tyro indo, nešiosiančio Jo Sūnų, mūsų Atpirkėją, ateinantį išvaduoti mus iš nuodėmės, į kurią įpuolėme. Štai kodėl Marija pradėta be nuodėmės.
Apie Mariją  Naujajame Testamente  kalbama nelabai daug, bent jau ne tiek dažnai, kiek galėtume tikėtis, žinodami, kaip Bažnyčioje  išsiplėtojęs pamaldumas Marijai. Vis dėlto, jei būsime pakankamai atidūs, pastebėsime vieną dalyką - Marija dalyvauja  visais trimis pagrindiniais išganymo slėpinio momentais. Tai Žodžio  įsikūnijimas, Velykų slėpinys ir Sekminės. Įsikūnijimas - tai momentas, kuriuo susiformavo Atpirkėjo asmuo, Dievas ir žmogus. Velykų slėpinys - tai momentas, kai Jėzus vykdo atpirkimo darbą - savo mirtimi sunaikino nuodėmę ir prisikėlimu atnaujina gyvybę. Galiausiai Sekminės yra momentas, kai Šventoji Dvasia, nužengdama ant Bažnyčios, o paskui per krikštą - ant kiekvieno tikinčiojo, sudabartina ir padaro veikiantį per amžius Kristaus įvykdytą atpirkimą. Marija dalyvauja visais šiais trimis momentais.
Nors Marija ir ne visai suprato angelo Gabrieliaus žodžius,  jog ji taps Jėzaus motina, kaip visa tai įvyks, kad kūdikis bus pradėtas Šventosios Dvasios, bet ji tikėjo ir pasitikėjo, jog Dievui viskas galima ir ištarė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Šiais keliais paprastais žodžiais įvykdytas didžiausias ir lemtingiausias  pasaulyje tikėjimo aktas. Anot Origeno, šiuo atsakymu Marija tarsi sako Dievui: „Štai aš rašymo lentelė, terašo Rašantysis ką nori, tedaro su manim Viešpats, ką nori“. Šiandien pasakytume, kad Marija pasisiūlo  Dievui kaip baltas lapas, kuriame Jis gali rašyti, ką nori.
Mes galime daug pasimokyti iš Marijos. Ir mes visi esame ypatingi Dievui, Jam galime patikėti viską, Jis niekad mūsų neapleis ir nepaliks keliauti per šį gyvenimą be Jo. Jis iš mūsų laukia tokio pat atsakymo, kokį ištarė Marija  - „Taip! tebūnie Tavo valia!“ /.../
Marija, be gimtosios nuodėmės pradėtoji, melskis už mus, kurie šaukiamės tavo pagalbos.

Vincas Kolyčius, Bernardinai.lt, 2006