PSALMĖ MOTINAI

Dieve, Tu esi beribė Meilė.
Gyvybės Viešpatie,
gimdai mane iš savo Amžinybės,
į švelnias viltingas gyvenimo drobes vystai.
Augini ir mokai,
per klaidas ir atgailas,
per atradimus ir netektis,
per atsivertimą ir dovanas
vedi link Savęs.
Skaistini mane savo Dvasios ugnimi,
lyji meilės lietumi,
nepaisai mano aklumo,
šypsaisi iš maištingumo.
Viską atleidi ir dovanoji -
saulėlydžius ir ežerus,
kregždes ir žvaigždes,
žibuokles ir rugiagėles,
snaigę ir vaivorykštę,
žolę ir boružę,
vėtrą ir šerkšną,
muziką ir tylą,
pieną ir vyną,
aistras ir ašaras,
prisilietimus ir šypsenas,
lopšį ir kryžių,
tikėjimą ir Save.

Dieve, švelnioji Motina,
artėjant tikslui,
vystai mane savo baltose drobulėse,
glaudi šiltame mylinčiame glėbyje,
apgaubi savąja skara,
užkloji Ramybe.
Žeme, Motina, Mirtie,
keliauju, grįžtu į Tavo amžinąsias įsčias, Dieve...