Ši 2014 m. pradžioje išleista knyga (240 psl.) yra tarsi santrauka tekstų, kuriuos pradėjo dar pogrindžio laikais leisti būrelis bendraminčių, ir tų, kurie tęsia jų idėjas naujaisiais laikais. Jiems rūpi Lietuvos ateitis, tad privalo gerai pažinti jos praeitį, ir ne vien iš knygų, o gyvai. Jie domisi protėvių papročiais, savimone, religija – tiek ikikristine, tiek krikščioniškąja, o taip pat Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki dabarties. Ypač jiems rūpi lietuvių kalba ir jos slėpiniai. Nors jų tarpe kalbininkų nedaug, bet tai greičiau privalumas nei trūkumas.

... Knygoje rasite daug įdomybių: pavyzdžiui, kad lietuviui ausis svarbiau už akį; kad lietuvių kalboje nenutrūkęs garso ir prasmės ryšys; kad yra išlikęs veidrodinio atspindžio bei nokti–nykti dėsnis, – kai toje pačioje šaknyje sugyvena gyvybė bei mirtis. Išsiaiškinsite, kaip ir kodėl iš pakraštinių baltų genčių randasi slavai. Atrasite, kad lietuviai ir kiti baltai kadais tikėjo į vieną aukščiausiąjį Dievą; suvoksite, kad yra slaptingas ryšys tarp šventojo Gralio taurės ir Rasos šventės, taip pat tarp vyskupo lazdos – pastoralo, lietõs lazdos – krivūlės, Romos žynių lazdos lituus ir paparčio. Knygoje atskleista ir mūsų protėvių kalendorinių švenčių sistema – Rėdos ratas bei paaiškinta ypatingai svarbi virsmo sąvoka.

... Yra dvi Lietuvos – išorinė, formos Lietuva, ir vidinė, glūdinčioji – vydijos Lietuva. Knygoje stengiamasi supažindinti būtent su ja, vydijos Lietuva, su vydijos pasauliu, vidine žmogaus visata, esančia kiekviename mūsų.