Donaldas Kajokas
APIE TARPININKUS IR KELIONĘ JERUZALĖN
Vieni laukia gimstančios saulės, kiti Kristaus (V. Daunys)
I. Buvimo paprastumas, meilė, nepažeisti žmonių santykiai, šilto tembro
vibracija visa tai įsigraužę į mus taip giliai, taip neatimamai, kad
žmogus, sugebąs žvilgtelėti į savo vidų, būtinai išvys tai. Šitai
neišvengiama, taip buvo ir bus. Nesunaikinamas ne blogis, o gėris.
Juoduosiuose kelio tarpsniuose mums atrodo priešingai, tačiau tai
nuovargio miražai. Blogis ir visi slogūs jo pavidalai mumyse tėra
praeinantys negalavimai, slogelė, o gėris amžina, niekados neišgydoma
Visatos liga, ir šiai visa apimančiai šviesos epidemijai mes esame
pasmerkti.
II. Kalėdos ne tik Kristaus, bet ir saulės gimimo, grįžimo šventė.
Diena ilgės, šviesa ryškės, tamsa susigūš kertėje. Senosios
civilizacijos irgi šventė savas Kalėdas, savo saulėgrįžą, gamtos,
kiekvienos žolelės atgimimą, naujo ciklo pradžios nuojautą. Vis dėlto
šiuolaikinio žmogaus sąmonės užmarštis, gyvybinių kanalų užakimas, kūno
susiskaidymas neleidžia kaip reikiant pajusti, kas yra šis didžiausias
dienos trumpumas, susitraukimas į nykštukinį septynių valandų kumštelį,
šis maksimalus vitalinės spyruoklės suspaudimas prieš naują šviesos ir
gyvybės pliūpsnį. Mūsų kūnai, išmokę sumeistrauti jiems patogią dirbtinę
terpę, visa savo povyza ėmė demonstruoti, kad toji terpė neva suteikia
jiems nepriklausomybę nuo amžinųjų gamtos jėgų ir procesų, nuo tobulo
žvaigždynų ritmo; taigi mūsų kūno dalys užmiršo esminius dydžius, ėmė
sapalioti, kad jas šildo ne saulė, o, tarkim, radiatoriaus skarda. Jos
tarsi iškrito iš Visatos konteksto, išsigalvojo, kad buvimo ritmą joms
diktuoja jų sukurta aplinka, diskelio ir teleekranų blyksniai, tiesą
sakant, o kodėl taip negalvoti? Šalta į vamzdyną paleidžia karštą
vandenį, kamuoja alkis nusiperka bandelę, prireikia kur nors nukakti
sėda į automobilį, traukinį, lėktuvą, kuo čia dėtas kažkoks ugnies
kamuolys, subtilioji kosmoso energija, gyvybės atsinaujinimas, gamtos
ratas?
III. Dabarties žmogus liūto dalį meninės informacijos, estetinių idėjų,
etinių nuostatų sklaidos, žodžiu, peno sielai gauna mikliai
perjunginėdamas TV kanalus. Kitokio prisilietimo prie meno kūrinio
dažnas pilietis net neįsivaizduoja. Jis neskaitęs nei Homero, nei
Šekspyro (Shakespeare) ar Dostojevskio, nors smalsesnis, nuo kultūros
dar ne visiškai atitrūkęs, yra matęs po kelias įvairių šedevrų
interpretacijas. Jis ir gyvena interpretacijomis. Dailės, muzikos,
literatūros interpretacijomis, reprodukcijomis, adaptacijomis.
IV. Bet va, anksti nubudęs išeini į kiemą ir nustembi: lauke šaltoka,
tačiau nepaprastai gražu. Grakštaus šermukšnio šakelės nubarstytos
mažytėm puriom snaigėm, keli raugerškio krūmokšniai pavirtę baltom
pūkuotom būtybėm, storais juokingais kaukais. Švarus rytmečio pasaulis,
žiemos pasaka, Kalėdų, saulėgrįžos išvakarės, maldų išsipildymo metas.
www.egzaminai.lt, 2004 |
Į
puslapį VYDIJA