Rima Palijanskaitė

LIETUVOS VALSTYBĖS ŠIMTMEČIUI

 

LIETUVOS ŠVIESA

Tu, kuri esi,
Kuri tamsą prašalini,
Kuri lydi mūsų žingsnius;

Tu – iš senos praeities
Srūvanti gyvybės srovė –
Mūsų tiesa ir šviesa.

Tu – mūsų kelias,
Mūsų lemtis,
Gyvenimo tikslas, prasmė.

Tekėk, užtekėk mumyse
Ir nenusileisk,
Mūsų saule...

ŠVENTOVĖ

Šventovę statau iš gimtinės dangaus,
Jos upelio vandens ir žydinčios žemės.

Statau iš Tėvynės kalnų, lygumų,
Jos upokšnių, piliakalnių, sengirių...

Iš kaulų probočių, jų žodžių, giesmių,
Iš jų priesakų savo dievams ir Praamžiui.

Iš žygdarbių, žygių ir pasišventimo tylaus –
Karžygių, knygnešių, savanorių, jų Motinų...

Šventovę – aukurą ugniai statau širdyje,
Kurios vardas yra Lietuva.

TEISYBĖS PRISIKĖLIMAS

Kryžkelėj Neteisybė
Teisybę įkasė gyvą į žemę,
O ant kapo užritino
Didelį akmenį.

Ilgai – metai po metų –
Melo ir baimės tarnai
Dėjo čia akmenį prie akmens
Ir akmenaičius.

Bet vieną šaltą
Vasario 16-os rytą –
Dar tik brėško –
Šalia akmenų kažkas subolavo:

Basanavičius, Maironis, Vincas Kudirka,
Martynas Jankus, Čiurlionis...
Eina ir eina prie kapo akmens,
O toliau – savanorių pulkai.

Orūs visi kaip karaliai – tokių nenupirksi
Ir nepastumsi kaip vergo ar tarno;
Jie skiria grūdus nuo pelų
Ir laisvę nuo apnuodyto jauko.

Ir štai trenksmas, šviesa – gal Perkūnas,
Akmuo pajudėjo – viskas akimirksniu –
Žėri Teisybė balta ant akmens
Lyg kalbėdama ar ko klausdama.

Priėjo Vydūnas – gal palietė –
Jos akys sužibo, ji tarsi suliepsnojo
Ir pakilo nuo akmens
Rankas tiesdama.

Ėjo Teisybė keliais ir takeliais
Kaip kalnas šviesos
Ir beldė į kiekvieno duris –
Gal išgirs...




Lietuva,
Žeme šventoji
Mūsų!
Tauta,
Dievo išrinktoji,
Būk
Ir klestėki
Per amžius!

DIEVO ŽODIS LIETUVAI

Ir tarė Dievas
Lietuvai:
Tave išsirinkau,
Kad neštum pasauliui
Šviesą!

Laiminu
Tavo regėtojus ir pranašus,
Vesiančius tave
Per tamsą
Ir praradimais nusėtą
Dykumą.

Jeigu neatmesi jų –
Jų žodžių šviesos –
Pažadu:
Būsi laisva
Ir augsi čia
Tarsi didis medis.

Kitų nevaldysi
Ir kitoms gentims
Nevergausi.
Tebūna tavo vėliava –
Laisvė, Šviesa
Ir Tiesa.



LIETUVAI MELSKIT ŠVIESOS IR RAMYBĖS

Sekimas (liturginiu bažnyčios tekstu)
Jeruzalei melskit ramybės,
kad būtų saugūs visi, kas ją myli. [...]
Sakau: tegu klesti ramybė!
Juk čia mano broliai, bičiuliai,
čia mūsų Viešpaties Dievo buveinė.
Meldžiu tau gerovės! –
(Ps 121, 6–9)

Lietuvai melskit Ramybės,
Kad būtų saugūs visi,
Kas ją myli ir kuria.
Jūs, mano broliai, bičiuliai,
Juk čia mūsų Dievo buveinė,
Meldžiu – saugokim ją
Ir tausokim!

Lietuvai melskit Šviesos,
Mano broliai, ir šlovinkit
Viešpatį mūsų,
Nes tai priedermė mūs,
Kad augtų, klestėtų
Šalis ir mūs žmonės!

Lietuvai melskit Tiesos,
Mano broliai, bičiuliai!
Tegul protėviai mūsų
Gėris kiekvienu žingsniu mūs,
Ir tenebūna skaudu mūsų ainiams
Dėl melo ar gėdingų klaidų,
Kurios visa griauna…

Lietuvai melskit Darnos,
Mano broliai, bičiuliai!
Melskit, kad būtų čia gera,
Kad būtų laimingi ir saugūs
Visi, kas ją myli…