DIEVO GAILESTINGUMAS MANO SIELOJE

  Ištraukos iš šv. ses. Faustinos M. Kowalskos dienoraščio

... Kartą mąsčiau apie Švenčiausiąją Trejybę, apie Dievo esmę. Norėjau būtinai sužinoti, kas yra Dievas... Vieną akimirką mano dvasia buvo perkelta tartum į kitą pasaulį, išvydau neaprėpiamą šviesą, o joje – lyg trys šaltiniai šviesos, kurios negalėjau suvokti. O iš tos šviesos sklido žodžiai kaip žaibai ir apsupo daigų ir Žemę. Nieko nesuprasdama labai nuliūdau. Tuomet iš tos neaprėpiamos šviesos jūros išėjo nuostabiai gražus mūsų mylimas Išganytojas su šviečiančiomis žaizdomis. O iš tos šviesybės pasigirdo balsas: „Kokia yra Dievo esmė, nepažins niekas, nei angelų nei žmonių protas“. Jėzus man pasakė: „Pažink Dievą apmąstydama Jo savybes“. Po akimirkos Jėzus raka nubrėžė kryžiaus ženklą ir pradingo.

... Išvydau Viešpatį Jėzų, vilkintį baltu drabužiu.
Viena ranka pakelta palaiminimui, kita lietė darbužį ant krūtinės. Iš drabužio, prasivėrusio ant krūtinės, ėjo du dideli spinduliai, vienas raudonas, o kitas baltas... Po akimirkos man Jėzus pasakė: „Nutapyk paveikslą pagal piešinį, kurį matai, su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi. Trokštu, kad šis paveikslas būtų garbinamas pirmiausiai jūsų koplyčioje ir visame pasaulyje.
Pažadu, kad ta siela, kuri garbins šį paveikslą, nepražus. Taip pat pažadu jau čia, Žemėje, pergalę prieš  priešus, o ypač mirties valandą. Aš pats ją ginsiu kaip savo garbę.
Noriu, kad tas paveikslas, kurį nutapysi teptuku, būtų iškilmingai pašventintas pirmą sekmadienį po Velykų ir tas sekmadienis turi būti gailestingumo šventė.

... Šiandien per Prisikėlimo šv. Mišias išvydau švytintį Viešpatį Jėzų, kuris prisiartino prie manęs ir tarė: ramybė jums, mano vaikai, ir laimino.
Per maldą viduje išgirdau šiuos žodžius: „Šie du spinduliai reiškia kraują ir vandenį - baltas spindulys reiškia vandenį, kuris nuteisina sielas; raudonas spindulys reiškia kraują, kuris yra sielų gyvenimas... Pasakyk, kad gailestingumas yra ryškiausia Dievo savybė. Visi mano rankų darbai yra vainikuoti gailestingumo.“
Šią akimirką priešais mane, nežinia iš kur, atsistojo Jėzus, švytintis nesukurtu grožiu, baltu drabužiu, pakeltomis rankomis.
Ir atsakė man Jėzus: „Ir netgi tie kurie, turi žmonėms skelbti ir mokyti apie šį gailestingumą, dažnai patys nežino; todėl trokštu, kad šis paveikslas pirmąjį sekmadienį po Velykų būtų iškilmingai pašventintas ir viešai gerbiamas, idant kiekviena siela galėtų apie tai žinoti.“