GYVYBĖS MEDIS
|
Kaip auga medis?
Iš
žemės tekanti gyvybinė energija per medžio šaknis, kamieną ir šakas
pasiekia mažutį pumpurėlį, kuris tuoj pavirs nepakartojamu žaliu
lapeliu, žvelgiančiu į šviesą. Karšta spinduliuojanti saulės galia
užlies medį ir jis prasiskleis, sužydės, subręs...
Tekėjimas nesustoja. Medžio gyvenimas sukasi ratu: pavasaris, vasara,
ruduo, žiema ir vėl pavasaris. Tik kaskart pražydęs medis vis kitoks,
atsinaujinęs, dar nuostabesnis, iškalbingesnis, paslaptingesnis. Jis
traukia ne vieną prašalaitį ar skrendantį pro šalį paukštį, kuris nutūps
ant jo šakų poilsiui ir įsikurs amžinai.
Čia visko pakanka. Yra maisto kūnui ir sielai. Tik nežinia, kada diena,
kada naktis; ar šilta, ar šalta; ar skamba, ar tyli; kur viršus, kur
apačia? Medžio viršūnėje dangaus šviesuliai, Saulė, Mėnulis, Žvaigždės,
yra drauge. Viskas kartu ir neatskiriama. Viskas VIENA.
Medis be šaknų, kamieno ar šakų ne medis. Jis yra visas,
visaaprėpiantis. Jis, lyg ašis, jungianti Požemį, Žemę ir Dangų. Jis
Gyvybės medis, pasaulio tvirtas stulpas, siekiantis nematomas gelmes.
Iš po medžio ir šalia esančio akmens trykšta gyvybės ir išminties
šaltinis, palaikantis gyvastį Visatoje. Šis Šaltinis neišsenka. Gyvybės
vandenį saugo vandenų globėja Didžioji Gyvatė. Pasaulio medis auga ant
kalno pamaryje, arba ten, kur teka devynios upės. Medis jungia Šį ir Aną
pasaulius - gyvuosius ir išėjusius už jūrių marių. Jis jungia praeitį,
dabartį ir ateitį. Jis beribis laike ir erdvėje. Jis buvo, yra ir bus...
MEDIS. GYVYBĖS MEDIS. PASAULIO MEDIS. VISATOS STULPAS. KOSMOSO AŠIS.
Kaip beįvardintume, Jis Visatos nedaloma visuma. Visa, kas gyva ir
negyva, yra JIS. Žmogus taip pat JO dalis. Žmogus Medyje, Medis
Žmoguje. Todėl ir reiškiasi Medis žmogaus gyvenime visur ir visada. Ką
begalvotų, sakytų ar darytų, šiapus ir anapus, žmogus jaučia Medį.
Įprasmina Medį sodžiuje ir kapuose, dainose ir apeigose. Jį saugo ir
garbina, nes Medis apsaugo žmogų. Vienas be kito nebūna. Žmogus dar
pilnai nesuvokia, bet kabina Sodą, kūrena Ugnį, dalija Medų, tiesia
Jievaro tiltą, kelia Stebulę, veria Vartus, pro kuriuos, nusiprausęs
Gyvybės vandeniu, ant kalnelio atsistojęs, Dangų pasieks.
Ir rieda žmogaus-medžio gyvenimas. Klausosi, dyvijasi žmogus, ieško
atsakymo: k a i p a u g a m e d i s? Medžio tiesą pažinti trokšta.
Ir randa. MEDŽIO TIESA, priedermė išleisti šaknis, stiebtis, krauti
žiedus, vesti vaisius, duoti šešėlį liaunam medeliui. Jei jis to negali
tai ne medis, o kelmas.
SAULĖS TIESA šviesti ir šildyti. ŽMOGAUS TIESA gyventi čia, kur auga
medis ir teka saulė, bandyti susiderinti, iki jautriausio virpesio
susistyguoti su pačiu savimi ir Gyvybės medžiu. Tekėti-tikėti. Būti
darnoje, doroje. Kitaip jis negalės gyventi čia, kur auga MEDIS.
Žmogaus dermė sutapti su Pasaulio medžiu ir tapti Visatos Ašimi.
E.V.
Į
puslapį VYDIJA