ŠVENtieji ona ir Joakimas

Kaip teigia sena krikščionybės tradicija, Marijos gimdytojų vardus mums išsaugojo žydai įvairiuose apokrifiniuose raštuose. Vardas Ona - tas pat kaip kunigo Samuelio motinos, irgi ilgai neturėjusios vaikų (1 Sam 2, 19). Jis yra kilęs iš hebrajiško žodžio hanna - „malonė". Ona buvo kunigo Matano iš Betliejaus duktė ir turėjo dvi seseris, Mariją ir Sobę, kurios ištekėjo už betliejiečių ir pagimdė viena Mariją Salome, kita - Elzbietą. Ona minima Jokūbo Protoevangelijos (II a.) 1-7 skirsniuose, Pseudomato Evangelijos 1-5 skirsniuose ir Marijos Gimimo Knygos 1-6 skirsniuose. Iš šių tekstų sužinome, kad ji ištekėjo už Joakimo ir ilgai neturėjo vaikų.
Kartą, kai Joakimas, kurio vardas reiškia „Viešpats pasirengęs", šventykloje atnašavo auką, žydai iš jo tyčiojosi sakydami, kad jis nevertas atnašauti, nes neturįs palikuonių. Pažemintas ir susikrimtęs Joakimas pasitraukė į dykumą. Ten po keturiasdešimties dienų ir naktų jam pasirodė angelas ir pranešė, kad Ona nėščia. Tada jis paaukojo dešimtį avinėlių ir grįžo namo. Oną taip pat angelas įspėjo, ir ji nuėjo prie Jeruzalės miesto vartų pasitikti vyro: šis epizodas, žinomas kaip „susitikimas prie Aukso vartų", dažnas Rytų ikonografijoje; vartai vadinti auksiniais, nes buvę paauksuoti, tačiau istorinių žinių apie juos nėra.
Kai Marijai sukako treji metai, ji pasirodė Šventykloje, ir nuo to laiko apie Joakimą žinių nėra, nors apokrifiniuose tekstuose sakoma, kad Ona sulaukusi aštuoniasdešimties metų. Vėlesnė tradicija mini dar dvejas Onos vedybas: ji ištekėjusi už Joakimo brolio Klopo, paskui už Salomo. Pagal šią tradiciją, iš Klopo gimė Klopo Marija, ji tapo Alfiejaus žmona ir Simono, Judo Tado, Jokūbo Jaunesniojo ir Juozapo Teisingojo motina; pastarasis kartu su Motiejumi buvo pasiūlytas apaštalams į Judo Iskarijoto vietą; šie pasirinko Motiejų. Mirus Klopui, Ona ištekėjo už Salomo ir pagimdė Salomo Mariją, ši ištekėjo už Zebediejaus ir nuo jo pagimdė Jokūbą Vyresnįjį ir Joną evangelistą. Jėzaus Motina su šiomis dviem seserimis sudaro vadinamąją Trijų Marijų grupę. Reikia pažymėti, kad visi šie Jėzaus pusbroliai buvo jo mokiniai ar apaštalai. Įtrauktas į Aukso legendą, vėliau Tridento Susirinkimo atmestas, šis gražus pasakojimas ir toliau gyvavo, ypač vokiškai kalbančiuose kraštuose. Yra netgi paveikslų, vadinamų „Šventaisiais giminaičiais", kuriuose visi šie personažai pavaizduoti kartu tarsi šeimos portrete. Juose galima atpažinti netgi vaikus, Jėzaus pusbrolius, nes jie žaidžia su daiktais, tapsiančiais jų kankinimo įrankiais, o dar vėliau - ikonografiniais atributais. Pavyzdžiui, Jokūbas, kuris bus pramintas riteriu Matamoru, „Maurų žudiku", pavaizduotas jodinėjantis, Simonas - su pjūklu, Judas Tadas - su lazda.
Onos ir Joakimo kultas paplito pirmiausia Rytuose, o vėliau ir Vakaruose (ypač dėl daugybės per Kryžiaus karus atgabentų relikvijų); jis buvo susijęs su Marijos šventėmis ir ypač su Nekalto Prasidėjimo samprata, XIII a. ginama pranciškonų, 1483 m. patvirtinta Siksto IV ir 1854 m. paskelbta dogma. Iš Europos Onos kultas persikėlė į Kanadą, jį ten išplatino bretonų emigrantai, kurie taip ją garbino, kad radosi net priežodis: „Gyvas ar miręs, kiekvienas bretonas bent kartą aplanko šventąją Oną“. Dabar Ona su Joakimu minimi liepos 26 dieną.
Daug kur Onos kultas yra susijęs su Marija. Kadangi savo įsčiose ji išnešiojo pasaulio viltį, jos apsiaustas yra žalias, tad Bretanėje jai meldžiamasi per šienapjūtę. Kaip dailidės Juozapo uošvė, o ypač kaip gyvas nekaltai pradėtos Mergelės Marijos „tabernakulis", ji globoja visus, kurie dirba su mediena - dailides, baldžius, medinių namų statytojus. Kadangi pati saugojo Mariją kaip brangenybę skrynelėje, ji globoja auksakalius ir netgi statinių dirbėjus. Onos lobis buvo Mergelė Marija, todėl ji globoja kalnakasius, kasančius žemės gelmėse slypinčius turtus. Ona mokė Mariją palaikyti namuose švarą, todėl globoja šluotų gamintojus; mokė austi, todėl globoja audėjus; mokė siūti, todėl globoja siuvėjus ir visus, kurie audžia, parduoda audinius ir siuva, taip pat ir nėrėjas; vienoje legendoje minima, kad ji mezgusi pirštines, todėl yra pirštinių gamintojų globėja. Kaip taupi namų šeimininkė, ji yra prekiautojų sendaikčiais globėja. Kaip Marijos, Stella maris, motina, ji globoja jūrininkus. Ir dar ji globoja krikščionių šeimas ir našles.
Onos pagalbos prašo nevaisingos šeimos, nėščios moterys, jos meldžiama gelbėti nuo skausmų per sunkų gimdymą; kaip Mergelės Marijos motinos, jos prašoma padėti gerai išauklėti vaikus. Kadangi Jėzus Onai suteikė lengvą ir ramią mirtį, jos meldžiama padėti gražiai numirti. Onos diena yra antradienis, nes manoma, kad ji mirusi tą dieną.
Paveiksluose Ona su Joakimu vaizduojami ir kartu, ir atskirai. Joakimo atributas yra du balandžiai, skirti paaukoti Šventykloje, bet dažniausiai jis vaizduojamas kartu su Ona prie Aukso vartų, kur jiedu yra tarsi vienas kito atributas. Labai dažnai Ona vaizduojama mokanti mažąją Mariją skaityti Šventąjį Raštą.
Ikonografijoje Ona pasirodo kaip geroji senelė: ją matome su mergaite Marija, kuri iš esmės yra pagrindinis jos atributas, ir su Marija, laikančia ant rankų Kūdikėlį Jėzų. Yra du šios tematikos paveikslų tipai: vienas paprastesnis, kur Ona myluoja Jėzų, kitas labiau hieratinis - figūros atkreiptos veidu į žiūrovą ir pavaizduotos taip, tarsi viena būtų kitos karališkas sostas.

Fernando ir Gioia Lanzi, „Šventieji globėjai ir jų simboliai“, Bernardinai.lt, 2006