Tuk, tuk... Tai aš - Kalėdų Senelis. Šį kartą atėjau anksčiau, nes noriu tau šį tą pasakyti. Štai imu iš savo dovanų maišo tikrą eglutę. Papasakok kitiems, kad ši natūrali žaluma išlieka ištisus metus ir reiškia neišblėstančią žmonijos viltį, kuri nukreipta į dangų. Visad žalia Eglė - Gyvybės medis - Marija. Traukiu iš maišo žėrinčią žvaigždę. Dievas pažadėjo pasauliui Gelbėtoją ir žvaigždė buvo dangiškasis ženklas, kad pažadas išpildytas. Imu ir žvakę. Perduok visiems, kad žvakė simbolizuoja Kristų, gyvenimo šviesą. Štai ir vainikas, kuris reiškia tikrąją meilės prigimtį, amžinybę. O gi randu dar ir angelą! Būtent angelai skelbė džiugią žinią apie Kūdikėlio Kristaus gimimą. Jie giedojo: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms!“
Mielas vaike, atmink, reikia supažindinti ir mažus, ir didelius su tikrąja Šventų Kalėdų prasme. Ir nereikia šitiek dėmesio man - Kalėdų Seneliui, nes aš esu tik nuolankus tarnas ir lenkiuosi garbinti Jį, mūsų Viešpatį, mūsų Dievą.