APSILANKYMAS

Turėtume būti labai dėkingi Dievui už malonę, kad leidžia mums dalyvauti šiame nuostabiame susitikime. Gal mes neturime detalaus aprašymo, kaip, bet turime puikiai nusakytas priežastis, kodėl tas susitikimas įvyko.
Šv. Elžbieta buvo patyrusi savotišką ir nepelnytą pažeminimą dėl krašte vyravusios nuostatos, kad nevaisingumas yra Dievo bausmė už nuodėmes. Ypač tai buvo sunku patirti tautoje, kurioje buvo tikima, jog iš bet kurios šeimos gali ateiti Mesijas. Ir pradėjusi Joną Krikštytoją, Elžbieta tai slėpė, kol buvo įmanoma, kaip džiaugsmingą paguodą (plg. Lk 1,24).
Mes visada turime paslapčių, ir širdis tuomet trokšta turėti šalia žmogų, kuris suprastų mus be didelių aiškinimų. Kad nedidintų skausmo savo nesupratimu ir neatimtų džiaugsmo per dideliu klausinėjimu. Dievas Elžbietai parenka pačią nuostabiausią širdį, kuri pamilo Dievo Sūnų, priėmė Jį ir be jokių išlygų atsidavė Jo valiai. Elžbietai buvo reikalinga pagalba ir suprantanti širdis. Ji viską gavo su kaupu. Pats Dievas pakvietė Mariją, kad sumažintų Elžbietai su gimdymu susijusius vargus. Dangiškoji Motina patarnavo visa širdimi, bet pati tokios pagalbos vėliau neturėjo. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad juo uoliau neši Dievo duotą kryžių, tuo jis yra sunkesnis. Tačiau mes nežinome visų Dievo paslapčių, ką Dievas tiesiogiai suteikia uoliesiems kryžiaus nešėjams. Dažniausiai tai lieka paslaptimi - tiek šventųjų gyvenime, tiek pačiame Šventajame Rašte. Taip ir Marijos, kaip nuolankios Dievo tarnaitės, gyvenimas lieka beveik nepastebimas. Tikiu, kad pats Dievas papildo tai, ko negalime sulaukti iš žmonių. Čia būtinai reikia pridurti, jog tai labai priklauso ir nuo mūsų pačių tikėjimo, nuo mūsų nuolankumo priimti Dievo pagalbą. Bet jeigu atmestume per žmones Dievo siunčiamą pagalbą, vargu ar galime tikėtis tiesioginio Dievo įsikišimo.
Teko skaityti keleto autorių svarstymų, kad Švč. M. Marijos giesmė Mano siela šlovina Viešpatį... nėra tiesiogiai pasakyta šio aplankymo metu. Kad ji yra lyg kito laikotarpio kūrinys, vėliau įdėtas į Jos lūpas. Aš tikiu, kad Marija, nuo kūdikystės tarnaudama šventykloje, atidavė savo širdį Išganytojui. Puikiai žinodama Raštus, tautos laukimą, ir Dievo pažadą atsiųsti Išganytoją, Ji pačiu savo gyvenimu kasdien giedojo šią giesmę. O gavusi apreiškimą, kad ji yra išrinkta būti Dievo Sūnaus motina, pasidalijo tuo džiaugsmu, dabar išreikšdama žodžiais, nes vėliau dėl piktos valios žmonių nebus duota nei laiko, nei sąlygų.

Kun. Antanas Grabnickas OFM, Bernardinai.lt, 2006