GESINTI GAISRĄ - TAI ĮVEIKTI NEAPYKANTĄ MEILE /.../
Švenatasis Florijonas (?-304)
buvo romėnų armijos karininkas. Jis gimė netoli Vienos
kariškio šeimoje ir tarnavo romėnų legione. Imperatoriaus
Deokleaciano (284-305) valdymo laikais Florijonas tapo viena
iš krikščionių persekiojimo aukų. Upių Enza ir Danubė
santakoje buvo įkalinta ir nužudyta daug vietinių krikščionių.
Sužinojęs Florijonas skubėjo jiems padėti, bet nebuvo
pakankamai atsargus ir po kelių dienų buvo areštuotas.
Kankinimais bandė jį priversti išsižadėti Kristaus, bet
Florijonas nesutiko. Tada pririšo girnapusę jam prie kaklo ir
nustūmė nuo tilto į Enzos upę, kur jis paskendo. Girnapusė
saugoma šv. Florijono bažnyčios kriptoje, netoli Lineko,
Austrijoje. Jo našlė Valerija slapčia palaidojo kūną savo
ūkyje, toje vietoje dabar yra Šv. Florijono miestas. Virš jo
kapo VI amžiuje buvo pastatytas Augustino vienuolynas.
Florijono palaikai neilgai ten išliko, nes buvo išvežti į
Romą. 1183 metais Lenkijos kunigaikštis Kazimieras II Teisusis
(11771194) ir Krokuvos vyskupas Gedeonas paprašė popiežiaus
Liucijaus atiduoti šv. Florijono palaikus kaip apsaugą nuo
rusų. Taip šventojo palaikai buvo perkelti į naujai pastatytą
šventovę Krokuvoje ir šv. Florijonas tapo Lenkijos globėju.
Valdant Karoliui IV, keletas relikvijų perkelta į Šv. Vito
katedrą Prahoje ir kitas Čekijos bažnyčias. Viduramžiais šios
šv. Florijono palaikų dalelės saugojo miestus nuo gaisrų, nes
Florijonas, mirtinai nukankintas vandenyje, tapo ugniagesių
globėju. Šv. Florijono atvaizdas atsirado miestų herbuose, ant
miestų vartų, bažnyčių bokštų, jo statulos miestų ir kaimų
aikštėse. Šv. Florijonas (lotynų k. florianus
žydintis, švytintis) yra vienas populiariausių Čekijos
šventųjų. XXI amžius, 2005 |
Kitos gegužės šventės
Į
puslapį VYDIJA